Dabartiniai teatro rūmai pastatyti 1967 metais. Architekto Algimanto Mikėno jie suprojektuoti atsižvelgiant į režisieriaus Juozo Miltinio reikalavimus. Šįkart pažvelkime, ką apie naujų teatro rūmų statybą byloja Panevėžio apskrities archyvo dokumentai.

1940 m. Panevėžyje įkurtam teatrui vienintelė tinkama patalpa buvo sovietinės valdžios nacionalizuoti šaulių namai su teatro sale. Pastatą pritaikant teatro reikmėms, pokaryje praplėsta scena ir vestibiulis.

Tuo metu buvo planuota ir naujų teatro rūmų statyba. Pagal miesto generalinį planą jie turėjo būti statomi Respublikos g. esančiame Ryšių kontoros (dab. pašto ir „Teo“) sklype. Dėl techninių sumetimų negalint Ryšių kontoros perkelti į kitą vietą, ją nuspręsta palikti, o naują vietą parinkti teatrui.

Panevėžio miesto vykdomasis komitetas 1953 m. gegužės 28 d. priėmė sprendimą Nr. 292, kuriuo nutarė teatrą statyti kalėjimo teritorijoje. Pagrindinis įėjimas į teatrą būtų buvęs iš Respublikos gatvės per miesto sodą, o šalutiniai įvažiavimai – iš tuometinės M. Margytės (dab. P. Puzino) ir M. Valančiaus gatvių.

Ministrų Taryba, apsvarsčiusi Panevėžio miesto generalinio plano keitimus, pritarė miesto valdžios priimtam sprendimui teatrą statyti kalėjimo vietoje. Tiesa, Ministrų Tarybos ši vieta buvo įvardinta neminint kalėjimo, o tik nurodant „už miesto sodo tarp Margytės ir Valančiaus gatvių“.

Bet vėliau naujų teatrų statybą uždraudus, šis variantas netiko. Be to, atsisakyta ir kalėjimą iškelti. Senąjį teatro pastatą reikėjo rekonstruoti, arba šį klausimą spręsti kitaip. Kadangi naujus kultūros namus statyti buvo galima, nuspręsta juos pastatyti teatrui.

1959 m. sudaryta komisija, į kurią dar įėjo teatro direktorius J. Didžiariekis, nustatė, kad tinkamiausia vieta kultūros rūmams statyti yra Lenino (dab. Laisvės) aikštės ir Elektros gatvės kampas. Tokį sprendimą lėmė tai, kad ši vieta miesto centre ir čia yra geras susisiekimas žiūrovams.

Tam pritarė ir vėlesnė komisija. Sklypo parinkimo akto nepasirašė tik sanitarinės epideminės stoties vyriausioji gydytoja Selezniova. Ji pateikė atskirą nuomonę, kad nesutinkanti su šioje vietoje įrengto skvero likvidavimu.

Panevėžio miesto vykdomasis komitetas 1959 m. balandžio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 179, kuriuo Lenino a. ir Elektros g. kampe išskyrė 8914,0 m² žemės sklypą miesto kultūros rūmų statybai ir Kapitalinės statybos skyrių įpareigojo užsakyti šių rūmų projektą.

Parengtas jis turėjo būti pagal analoginį Klaipėdos žvejų kultūros rūmų projektą. Bet vėliau Valstybiniam statybos ir architektūros reikalų komitetui leidus, buvo užsakytas individualus projektas. Pastatas numatytas 3–4 aukštų su 600 vietų žiūrovų sale.

Kultūros rūmų, kuriuose dirbs teatras, projektą parengė Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialas. Projektas ne kartą tikslintas. Juozo Miltinio prašymas suprojektuoti ariersceną buvo pateiktas jau baigiant mūryti teatro sienas. Estų specialistų sukonstruoti scenos įrengimai buvo užpatentuoti kaip išradimas.

Valstybinė komisija pastatą priėmė 1967 m. gruodžio 29 d. Teatrui pastatyti nauji rūmai oficialiai atidaryti 1968 m. vasario 17 d. Tuometinėje Lietuvoje tai buvo pirmieji nauji rūmai pastatyti teatrui. Kad jie atsirastų, Panevėžio valdžia turėjo parodyti daug išmonės.

Nėra abejonės, kad ji tai padarė norėdama nusilenkti Juozui Miltiniui. Už jo spektaklius ir apie Panevėžį sukurtą legendą. Į išgarsėjusį teatrą žiūrovai plūdo iš įvairių kraštų. Greitai kitoje aikštės pusėje buvo pastatytas daugiaaukštis viešbutis.

Nuotraukos:
1. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras.
2. ir 3. Naujų teatro rūmų statyba. Iš www.miestai.net.

Leonas Kaziukonis

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas