Vykstant kovoms dėl Lietuvos Nepriklausomybės, 1919 m. gegužės 12 d. karininkas Jurgis Kubilius Ukmergėje pradėjo organizuoti savanorių dalinį, kuris netrukus buvo pavadintas Ukmergės batalionu. Nuo 1919 m. liepos batalionas dalyvavo kovose su Raudonąja armija Zarasų apylinkėse.

Nuo spalio 14 d. batalionui vadovavo karininkas Julius Čaplikas, vėliau tapęs vidaus reikalų ministru. Gruodžio 10 d. batalionas pertvarkytas į 8-ąjį pulką, o 1920 m. vasario 16 d. jam suteiktas Kauno kunigaikščio Vaidoto vardas. 1920 m. vasario 23 d. pulkas pasiųstas malšinti kareivių sukilimo Kaune, vėliau dalyvavo kovose lenkų fronte. 1929 m. liepos 29 d. Vaidoto pulkui įteikta vėliava su įrašu „Drąsa, ištvermė ir Tėvynės meilė tevadovauja mums“. Pulkas dažnai keitė savo dislokacijos vietą.

Pulkas trumpam buvo perkeltas ir į Panevėžį. Tuo metu jo kapelionu paskirtas vienas žinomiausių Panevėžio krašto kunigų Jonas Karbauskas. Pastarasis pasižymėjo labai aktyvia visuomenine veikla, buvo vienas iš lietuviško verslo Panevėžio mieste organizatorių. 1922 m. J. Karbauskas kartu su K. Motieka įkūrė lietuvių ekonominę draugiją „Birža“. Ši itin skatino lietuvišką verslą.

Kauno kunigaikščio Vaidoto aštuntasis pėstininkų pulkas Panevėžyje buvo dislokuotas iki 1922 metų. Tuo metu jis jau turėjo savo orkestrą. Vėliau iš Panevėžio pulkas perkeltas į Šiaulių kraštą. Tą neilgą istorinį laikotarpį mena išlikusios unikalios Panevėžio krašto istorijos fotografijos.

 

 

Nuotraukos:
1. Aštuntasis pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulkas Panevėžyje. 1921 m.
2. Aštuntojo pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulko orkestras.

Nuotraukos iš privačios kolekcijos.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas