Birutės gatvė cariniais laikais vadinta Boguševskio skersgatviu arba Boguševskio gatve. Čia prabėgo žinomo žydų kilmės artisto Benjamino Zuskino vaikystė.
Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai šią gatvę pavadino Gertrūdos gatve. Gatvėje augo daug medžių.
1910 m. Panevėžyje pradėti steigti kino teatrai. Pirmąjį leidimą tokiam teatrui įsteigti gavo A. Sondagas, gyvenęs Boguševskio skersgatvio mūriniame name. Jis atidarė kino teatrą „Iliuzija“. Tais pačiais metais Vilkmergės gatvėje, tuometiniame Z. Rabinovičiaus name įsteigtas antrasis kino teatras „Modern“.
Birutės gatvė glaudžiai susijusi su Panevėžio karaimų istorija. 1936 m. duomenimis Lietuvos teritorijoje gyveno 133 karaimai. Iš jų 98 ‒ Panevėžio mieste, 8 Panevėžio apskrityje, 5 Biržuose, 7 Pasvalyje, 13 Pasvalio valsčiuje ir 2 Jiezne, Alytaus apskrityje. Nepriklausomos Lietuvos metais vieninteliai karaimų maldos namai buvo Panevėžyje. Karaimai mokėsi lietuviškose mokyklose. Jie daugiausia vertėsi sodininkyste ir daržininkyste. 1922 m. gegužės 3 d. įregistruota valdyba Panevėžio karaimų bendruomenės reikalams tvarkyti. Jos nariai buvo: S. Grigulevičius, A. Rajeckas ir J. Grigulevičius. 1924 m. liepos 29 d. valdyba perregistruota ir pavadinta Panevėžio karaimų bendruomene. Jos būstinė buvo įsikūrusi Ramygalos g. 66.
Nuo 1919 m. karaimai Panevėžyje turėjo savo mechanines dirbtuves, priklausiusias Eljasafui Tinfavičiui (jo vardas dažnai rašomas Ilja). Joje remontuotos siuvimo mašinos, rašymo mašinėlės ir kt. Pagrindinė veikla buvo įvairūs šaltkalvių darbai. Daryti gaminiai iš geležies ir skardos. 1936 m. šiose dirbtuvėse 6 dienas per savaitę dirbo 6 darbininkai. Taigi gamyba buvo gana intensyvi ir sėkminga. Dirbtuvių pastatas išlikęs iki šių dienų.
Birutės gatvėje buvo karaimės Basios Tinfavičiūtės siuvykla, kurioje siūdinosi garsios miesto ponios. Siuvykloje dirbo ir kitų tautybių atstovės, ne tik karaimės. Dabar šio pastato nebėra – nugriautas.
Birutės gatvėje buvo įsikūręs Panevėžio apylinkės teismas. Panevėžio apskrities Panevėžio pirma nuovada įsteigta 1918 m. gruodžio 10 d. Jai priskirtas Panevėžio miestas ir valsčius, Piniavos, Rozalimo, Smilgių, Šeduvos valsčiai. Antra nuovada įsteigta 1920 m. lapkričio 19 d. Ji rūpinosi Krekenavos, Miežiškių, Naujamiesčio, Raguvos, Ramygalos, Vadoklių, Velžio valsčiais. Vėliau valsčių paskirstymas kiek keitėsi. 1933 m. spalį panaikinti trys Panevėžio apylinkės teismai ir įsteigtas Panevėžio apylinkės teismas, veikęs nuo 1933 m. gruodžio 1 d. iki 1940 metų. 1938 m. jis iškeltas į Laisvės aikštę.
1936 m. Darbo rūmai Birutės gatvėje įrengė darbininkų kultūros klubą. Jame darbininkai po darbo leido laisvalaikį ‒ žaisdavo įvairius žaidimus, susitikdavo su draugais.
1936 m. lapkričio 15 d. Birutės g. 2 sušauktas pensininkų susirinkimas, kuriame kelta daug klausimų ir reikalavimų valdžiai. Prašyta pensininkų vaikus atleisti nuo mokesčio už mokslą, suteikti nuolaidų traukinio bilietams. Planuota įsteigti Lietuvos pensininkų sąjungą.
Birutės g. 2 gyveno Nadežda ir Povilas Puzinai. Jų namas buvo įvertintas 140 tūkst. litų. Kartais buvo nurodomas jų adresas Respublikos g. 19. 1933 m. sausio 18 d. P. Puzino name Birutės g. 2 pradėjo veikti Lietuvos katalikių moterų draugijos patariamasis punktas.
Nemažai pastatų Birutės gatvėje priklausė statybinių medžiagų prekybininkui Šmueliui Ramui. Čia buvo daug jo sandėlių. Š. Ramas – ilgametis Panevėžio miesto tarybos narys. 1936 m. Švietimo ministerijos Kultūros departamento duomenimis Š. Ramui priklausiusiame name buvo žydų maldos namai. 1940 m. namai nacionalizuoti, o Š. Ramas 1941 m. ištremtas į tolimuosius SSRS rajonus.
Ši gatvė Birutės vardu vadinama ir dabar.
Nuotraukoje – Boguševskio gatvė Panevėžyje. XX a. pradžia.
Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas
Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
