1. Alaus daryklos „Kalnapilis“ alaus išvežiotojai. 1939 m. Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus archyvo

Chazenai Panevėžio pramonėje (1918–1940 m.)

Vieni turtingiausių panevėžiečių tarpukario laikotarpiu buvo Chazenai. Šeimos galva – Leizeris Beras Chazenas gyveno prabangiame name Ramygalos gatvėje. Garsiausia jo įmonė buvo akcinė bendrovė „L. B. Chazenas ir sūnūs“ – linų šukavimo ir pakulų apdirbimo fabrikas. Tai buvo stambiausia privati įmonė Panevėžyje.

Įmonės  istorija skaičiuojama dar nuo 1840 m. L. B. Chazenas per Pirmąjį pasaulinį karą buvo pasitraukęs iš Lietuvos, grįžo tik 1918 m. Panevėžyje jis atkūrė linų apdirbamąją pramonę ir buvo laikomas pirmuoju linų pirkliu Lietuvoje. L. B. Chazenas Ukmergės gatvėje nusipirko buvusios bendrovės „Mechanikas“ patalpas būsimajam fabrikui.

Iš pradžių įmonėje dirbo 30 darbininkų. Fabrikas supirkdavo iš ūkininkų jau išmintus ir išplūktus linus, o iš linų rūšiavimo punktų į fabriką atveždavo jau išrūšiuotus linus. Gamybiniai pastatai Panevėžyje buvo įvairiose vietose – Kęstučio, Margių, Ramygalos, Pušaloto gatvėse. Pagrindiniai skyriai – linų šukavimo ir pakulų. Produkcija daugiausiai eksportuota į Angliją. Ten gabenta apie trečdalis viso eksporto. Produkcija tiekta ir į Italiją, Vokietiją, Prancūziją, kitas valstybes. Eksportas sudarė apie 60 proc. visos apyvartos. 1925 m. L. B. Chazeno įmonė su savo produkcija dalyvavo tarptautinėje parodoje Londone. Fabrikas dirbo dviem pamainomis. Pirma pamaina nuo 6 val. ryto iki 14 val., antra pamaina nuo 14 val. iki 22 val.

Fabrikas rimtai nukentėjo per du gaisrus. Pirmasis kilo 1929 metais, o antrasis, ypač didelis, 1931 metais. 1931 m. rugsėjo 25 d. per gaisrą sudegė visas fabrikas. Nuostoliai siekė 400 000 litų. Per gaisrą nukentėjo ir keli darbininkai. Gaisras kilo dėl netvarkingos elektros instaliacijos. Pastatai buvo apdrausti 15 000 litų sumai, turtas – 80 000 litų sumai.

Greitai fabriko veikla vėl buvo atkurta. 1936 m. fabrike dirbo 97 darbininkai. 1936 m. darbo inspekcija surašė fabriko administracijai protokolą už prastai įrengtą ventiliaciją. 1937 m. L. B. Chazenas mirė. Šio fabriko darbininkai nemažai paaukojo Ginklų fondui: 1938 m. – 600 litų, 1939 m. – 640 litų.

L. B. Chazeno žmona Chaja Chazenienė valdė malūną „Varpa“ Smėlynės gatvėje, adresu Nr. 4. Jo pastatai ir turtas vertintas 400 000 litų. Malūnininkui buvo mokama 600 litų mėnesio alga. Tuo metu tai buvo labai geras atlyginimas.

2. Alaus daryklos „Kalnapilis“ darbuotojai. 1939 m. Penktas iš kairės Heselis Chazenas. Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus archyvoL. B. Chazeno sūnūs – Isaokas ir Heselis Chazenai. Isaokas Chazenas gimęs 1892 m. gegužės 23 d. Panevėžio mieste. Jo žmona Elena gimusi 1906 m. birželio 3 d. Tulos mieste. Šeimoje augo 2 vaikai: Paulina-Pesė, gimusi 1930 m. vasario 9 d. ir Eliza-Asnot, gimusi 1939 m. kovo 2 d. Mirus tėvui Isaokas kartu su broliu Heseliu perėmė šeimos verslą. I. Chazenas valdė lentpjūvę. Po tėvo mirties linų fabrikui faktiškai vadovavo Heselis Chazenas. Jis aktyviai dalyvavo kovose už Lietuvos nepriklausomybę 1918–1920 m. Apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio medaliu. Heselis Chazenas buvo aktyvus visuomenininkas, Panevėžio miesto tarybos narys (1931–1934). Aktyviai aukojo Lietuvos Ginklų fondui: 1938 m. paaukojo 1 400 litų, o 1939 m. 1 500 litų. Isaokas ir Heselis Chazenai 1929 m. į savo rankas perėmė alaus daryklą „Kalnapilis“. Aludariui buvo mokama 300 litų alga mėnesiui, mašinistas gaudavo 5 litus į dieną. Jie buvo aprūpinami butais. Visi darbininkai kasdien gaudavo po alaus butelį, kurį buvo galima išgerti vietoje ar išsinešti. Ši alaus darykla buvo viena stambiausių alaus daryklų Lietuvoje. Užėmė apie 5 proc. Lietuvos alaus rinkos. Broliai Isaokas ir Heselis Chazenai buvo stambiausi Panevėžio pramonininkai, daug prisidėję prie Panevėžio miesto ekonominio vystymosi nepriklausomos Lietuvos laikais.

Nuotraukos:
1. Alaus daryklos „Kalnapilis“ alaus išvežiotojai. 1939 m.
2. Alaus daryklos „Kalnapilis“ darbuotojai. 1939 m. Penktas iš kairės Heselis Chazenas.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus archyvo.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.