Fromo-Gužučio gatvė turi net dvi atsiradimo versijas. Viena jų iškyla gyventojų prisiminimuose – cariniais laikais miesto centre buvusi Aleksandro gatvė, kuri tęsėsi iki dabartinės Savanorių aikštės. Pagal kitą versiją nauja gatvė atsirado 1922 m. gruodžio mėnesį minint dramaturgo Fromo Gužučio jubiliejų. Iš tiesų tai ta pati gatvė, tik pratęsta.

Aleksandras Fromas-Gužutis laikomas lietuvių dramaturgijos pradininku. Jis gimė 1822 m. gruodžio 12 d. Raseiniuose. Kai būsimajam rašytojui tebuvo septyneri metai, mirė tėvas, smulkus įvairių administracijos įstaigų tarnautojas, tad Aleksandras su motina, kuri vertėsi privačiomis pamokomis, gyveno gana skurdžiai. Baigęs Kražių kolegiją, jis dirbo Raseinių žemės teisme, Kauno gubernatoriaus raštinėje. Nusipirkęs Gongailiškių viensėdį, ūkininkavo. Bendravo su Simonu Stanevičiumi, Mečislovu Davainiu-Silvestraičiu. Bendradarbiavo įvairiuose to meto laikraščiuose. A. Fromas-Gužutis, pirmasis plačiau pasireiškęs lietuvių dramaturgas, sukūrė nemažai prozos kūrinių. Iš jų reikšmingiausia pasakojimų ir apybraižų knyga „Vargdieniai“ (1893) apie baudžiavos žiaurumus.

Fromo-Gužučio gatvė 1926 m. buvo išgrįsta. Tačiau tam tikrais metų laikais, ypač žiemą, ji buvo sunkiai pravažiuojama. Gatvę grindžiant rasta senų vario indų. Buvo įvairių versijų, kas tuos indus paslėpė. Spėta, kad tai žydų šeima, Pirmojo pasaulinio karo metais priversta trauktis iš Panevėžio.

Fromo-Gužučio ir Ramygalos gatvių kampe 1924 m. gegužės 6 d. įkurtas Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito bankas. Pirmoje valdyboje buvo žinomi panevėžiečiai: prelatas Jonas Grabys, Antanas Gucevičius, Antanas Kupstas. Sėkmingai veikiančiam  bankui 1937 m. nuspręsta statyti savus rūmus. Sklypas statybai Ramygalos ir Fromo-Gužučio gatvių kampe nupirktas iš bendrovės „Nemunas“. Tai vienas sėkmingiausių žinomo inžinieriaus Antano Gargaso projektų. Statyba pradėta 1937 m. rugpjūčio mėnesį. Pastato su centriniu šildymu statyba kainavo apie 250 tūkst. litų. Pirmame pastato aukšte įsikūrė Tiltagalių pieninė ir Panevėžio miesto savivaldybės vaistinė. Bankas – antrame aukšte. 1938 m. rugpjūčio 3 d. per banko atidarymo iškilmes rūmus pašventino kunigas Povilas Šidlauskas. 1940 m. sovietinės okupacijos metu bankas ir jo pastatas buvo nacionalizuoti.

Nacionalizuoti ir kiti pastatai Fromo-Gužučio gatvėje, priklausę Mendeliui Kurui, Boliui Pranevičiui, Leibai Breimanui, Juozui Irdekevičiui, Elžbietai Palsaitienei, Jankelio Šulmano įpėdiniams, Bereliui Rubinšteinui.

1935 m. Fromo-Gužučio gatvėje minima lentpjūvė, priklausiusi L. B. Chazenui, Upnickiui ir Jofei. Dar šioje gatvėje buvo akcinės bendrovės „Lietuvos maistas“ Panevėžio fabriko parduotuvė. 1938 m. spaudoje rašoma, kad Fromo-Gužučio gatvėje  buvo autobusų stotis.

Šioje gatvėje gyveno A. ir I. Šulmanai bei Rivkė Mozė. Matyt, tai turtingesni gyventojai, nes turėjo telefoną.

1937 m. liepą už medelių laužymą Fromo-Gužučio gatvėje Panevėžio valsčiaus ūkininkas nubaustas 1 mėnesiui kalėjimo ir 100 litų bauda.

Pokariu šioje gatvėje veikė garsioji „Močiutės“ valgykla (taip vadinta gyventojų), kur buvo galima išgerti. Į šią užkandinę eidavo ūkininkai iš turgaus.

1948 m. Fromo-Gužučio gatvė pavadinta Rapolo Čarno vardu. XX a. 7-ajame dešimtmetyje gatvė buvo tvarkoma. Neliko keleto namų, nebeliko ir šios gatvės.

Nuotraukos:
1. R. Čarno buv. Fromo-Gužučio gatvės vaikai. XX a. 6 deš. G. Petkevičienės kolekcija.
2. R. Čarno buvusi Fromo-Gužučio gatvė. XX a. 7 deš. Z. Medišausko kolekcija.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas