J. Tilvyčio gatvė Panevėžyje atsirado tik XX a. 4 dešimtmetyje. Iš pradžių tai buvo Molainių gatvė. Anksčiau šioje vietoje driekėsi Molainių kaimo rėžiniai laukai. Rėžiai ėjo nuo stačiatikių kapų iki Skerdyklos gatvės. Cariniais laikais Molainių gatvė vadinta Molanskaja.
1927 m. Molainių gatvėje iškastas naujas šulinys. 1930 m. gruodį Panevėžio spaudoje rašyta, kad Molainių gatvė blogiausia mieste – čia siaura, čia plati, be šaligatvių lentų, ant jų telefonų stulpai. O gatvė svarbi. 1934 m. į gatvės galą miesto savivaldybės sprendimu buvo leista vežti įvairius nešvarumus. Tai, aišku, neprisidėjo prie gatvės prestižo. Gatvėje buvo nedaug verslo įmonių. Minima tarpukariu buvusi Jasinsko puodų dirbtuvė. Geriausiu Panevėžyje siuvėju vadintas P. Petrauskas dirbo Molainių g. 9.
1934 m. vasario 6 d. Molainių gatvė pavadinta Jurgio Tilvyčio gatve. J. Tilvytis gimė 1880 m. balandžio 20 d. (senuoju stiliumi balandžio 8 d.) Utenos apskrities Tauragnų valsčiaus Gaidžių kaime. 1903 m. baigė Žemaičių kunigų seminariją ir įšventintas į kunigus. 1922 m. – naujas posūkis jo bažnytinėje veikloje. Visą turtą paaukojęs seserims kazimierietėms, pats įstojo į vienuolių Marijonų ordiną ir išvyko į Marijampolę. 1927 m. atvykusį į Panevėžį, vyskupas K. Paltarokas paskyrė Panevėžyje įkurtos marijonų vienuolijos viršininku. 1927 m. liepos 9 d. J. Tilvytis paskirtas Šv. Trejybės bažnyčios rektoriumi. Jis save vadino ubagų karaliumi, nes daug dėmesio skyrė labdaringai veiklai. Tapęs misionieriumi, jis rinko iš šventorių ir gatvių elgetas ir steigė jiems prieglaudas. Tuo metu Panevėžyje buvo tik viena prieglauda. J. Tilvytis rūpinosi ir našlaičiais vaikais. Jiems taip pat steigė prieglaudas. 1930 m. Panevėžio mieste buvo 5 našlaičių ir senelių prieglaudos. Kunigas vežiodavo mieste vežimėlį ir rinkdavo aukas. Į šį vežimėlį galėjo visi mesti jiems nebereikalingus daiktus, drabužius ir kitus reikmenis. Panevėžio spaudoje J. Tilvytis skelbė vargšų pavardes. Tai padėjo pritraukti daugiau lėšų. J. Tilvytis mirė 1931 m. gruodžio 24 d., palaidotas Marijampolėje.
Molainių gatvė garsėjo prieglaudomis, kurias steigė labdaringos organizacijos. 1927 m. Marija Rusteikatė su vienuole Olimpija Rajunčaite ir marijonu Jurgiu Tilvyčiu‑Žalvarniu įkūrė Dievo Apvaizdos seserų draugiją. Jai priklausė apie 30 netekėjusių tretininkių. Draugija Vidaus reikalų ministerijoje perregistruota 1936 m. balandžio 18 d. 1936 m. gruodžio 13 d. draugijos pirmininke tapo M. Rusteikaitė. Ji gimė 1892 m. sausio 2 d. dvarininkų šeimoje Kybartų dvare, Kurtuvėnų valsčiuje, Šiaulių apskrityje. Baigusi medicinos studijas, atvyko į Panevėžį. 1923–1937 m. gyveno Panevėžyje. Čia jos veikla buvo susijusi su Šv. Vincento ir Paulo draugija. Ji buvo Šv. Vincento Pauliečio draugijos iždininkė, vėliau valdybos narė, dalyvavo draugijos karitatyvinėje veikloje. M. Rusteikaitė subūrė pasišventusių seserų grupę, kad jos jai padėtų globoti vargšus, paliegėlius, mirštančius ir ligonius.
1928 m. Šv. Vincento ir Paulo draugijos namuose Molainių gatvėje atidaryta prieglauda. 1938 m. lapkritį Molainių g. 18 atidaryta didžiausia prieglauda.
1939 m. naktį iš rugsėjo 7-osios į 8-ąją kilo ypač didelis gaisras Jankelio Liuno namuose. Sudegė 3 gyvenamieji namai ir 2 daržinės. Gaisro vietoje ugniagesiai dirbo apie 5 valandas. Žuvo vienas žmogus. Gretimo namo savininkė užrakino savo šulinį ir neleido juo naudotis ugniagesiams. Gaisras padarė 6 340 litų nuotolių šeimininkui. Labai nukentėjo ir tuose namuose gyvenę nuomininkai. Nuostoliai įvertinti 5 498 litais. Bendra nuostolių suma siekė beveik 12 tūkst. litų. Kaip rašė tuometinė spauda, tai buvo vienas didžiausių gaisrų Panevėžyje per 5 metus.
1938 m. Tilvyčio gatvė praplatinta ir ištiesinta.
1940–1944 m. Lietuvai netekus nepriklausomybės, J. Tilvyčio gatvėje įvyko daug pokyčių. 1941 m. birželio 27 d. Panevėžį užėmė nacistinės Vokietijos kariniai daliniai. Prasidėjus nacių okupacijai, vokiečių komendanto Harmo įsakymu įsteigtas Panevėžio žydų getas. Jo teritorija apėmė Klaipėdos, Tilvyčio, Jurgio, Upės ir Skerdyklos gatves, iš kurių iškelti ne žydų tautybės asmenys. Bet dalis gyventojų liko, daugiausia tie, kurie laikė naminius gyvulius. Kai kuriems gatvės gyventojams pasiūlyta keistis su žydais gyvenamaisiais namais. Dalis taip ir padarė. Gete numatyta apgyvendinti 4 423 asmenis. Čia gyveno 417 vaikų iki 6 metų amžiaus. Be pastogės gete liko 1 260 asmenys. Iš viso žydų gete buvo apie 8 tūkst. asmenų. Teritorija buvo aptverta spygliuota viela. Getas egzistavo neilgai. Liepą–rugpjūtį įvykus masinėms žudynėms, rugpjūčio 23 d. getas likviduotas. Žudynes Panevėžio krašte organizavo Joachimo Hamanno būrys. Tilvyčio gatvės gyventojai, kurie buvo su žydais susikeitę namais, liko faktiškai pralaimėję. Vokiečiams pareikalavus grįžti į buvusius namus, paaiškėjo, kad tie namai buvo nuniokoti, nes dalis žydų tautybės asmenų buvo sušaudyti jau anksčiau.
Sovietmečiu gatvė pavadinta Zigmo Angariečio vardu.
Naujas etapas gatvės istorijoje prasidėjo nepriklausomos Lietuvos valstybės metais. 1990 m. rugpjūčio 13 d. Panevėžio miesto valdybos potvarkiu Z. Angariečio gatvei grąžintas J. Tilvyčio vardas.
Nuotraukos:
1. Kunigas J. Tilvytis.
2. Dievo Apvaizdos prieglauda. 1938 m.
3. Dievo Apvaizdos seserų prieglaudos našlaičiai. 1939 m.
Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.
Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas
Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
