Po Pirmojo pasaulinio karo Panevėžyje ypač aktualus buvo gyvenamo būsto klausimas. Ypač sudėtingomis sąlygomis gyveno neturtingi miesto gyventojai. Buvo siekiama apgyvendinti naujas gatves. Viena iš tokių naujai atsiradusių gatvių – būsimoji Juozo Zikaro gatvė. Tik iki šio pavadinimo praėjo ilgas laiko tarpas.

Dar 1918 m. miesto technikas G. Voroničas šioje gatvėje paruošė vieno namo projektą. Namą pradėjo statytis ir būsimasis Panevėžio naujosios elektrinės darbuotojas Povilas Zajančkauskas. Jo namo statyba baigta 1923 metais. Tuo sudėtingu miestui laikotarpiu prie miesto atstatymo daug prisidėjo Džonto draugija. 1923 m. sausio 22 d. Panevėžio miesto taryba pirmąkart svarstė klausimą dėl 2 dešimtinių žemės nuomos daugeliui metų Džonto draugijai statyti 40 gyvenamųjų namų žydų varguomenei. Už žemės suteikimą nuomai buvo pasiūlyta prisidėti prie Panevėžio ugniagesių namų statybos. Ugniagesių namų projektas paruoštas 1922 m. miesto inžinieriaus M. Stanevičiaus. Džonto draugija naujų namų statybai skyrė 8 800 dolerių. Iš pradžių turėjo būti pastatyta 11 gyvenamų namų. Finansavimas vykdytas per žydų liaudies banką. Namų statyba turėjo būti baigta 1923 m. liepos 1 dieną. Statomi namai buvo karkasiniai, dengti švediška skarda. Sienos – iš lentų, o viduje spaliai sumaišyti su negesintomis kalkėmis. Kambarių aukštis siekė 2,85 metro. Vidus ir lubos buvo tinkuotos, grindys – medinės. Namai turėjo po vieną įėjimą. Neturtingiems žydų tautybės gyventojams namai buvo statomi iki tuometinės Skerdyklos (dabartinės Nemuno) gatvės. Ilgą laiką už šios gatvės buvo tuščias laukas.

Naują Panevėžio gatvę buvo nuspręsta pavadinti Džonto organizacijos vardu už nuopelnus atstatant Panevėžio miestą. 1923 m. rugpjūčio 4 d. Panevėžio miesto tarybos protokolas Nr. 409: „Gatvę, kur statosi žydų namai, nuo Krekenavos gatvelės prieš rusų kapus pavadinti Džonto gatve.“ Pasirašo Panevėžio miesto tarybos pirmininkas kunigas J. Maciejauskas ir burmistras B. Adomulis. Statybos Džonto gatvėje baigėsi ties Skerdyklos gatve. Kai kurie žydų tautybės asmenys pardavė namus ir šioje gatvėje apsigyveno įvairių tautybių žmonės. 1937 m. namą Džonto gatvėje nusipirko gudų kilmės Adomo Suliko šeima. Džonto gatvėje gyveno kasininkas ir raštvedys Juozapas Janionis. 1937 m. miesto pietinėje dalyje suformuoti sklypai ir kuriamas naujas Panevėžio rajonas. Jis apėmė Klaipėdos, Daukanto ir Džonto gatves. Čia buvo planuojama perkelti miesto turgų. Projektą paruošė A. Gargasas. 1938 m. įrengta nauja gyvulių, pašarų ir medžiagų turgavietė Klaipėdos, Džonto ir Daukanto gatvių kvartale. Gyventojai skyrė 1 ha žemės. Veikti ji pradėjo 1938 m. lapkričio mėnesį.

Tik 4 dešimtmečio pabaigoje statybos prasidėjo ir už Skerdyklos gatvės. 1939 m. pradėta batsiuvio Jono Tamošiūno, panašiu metu ir Vinco Šumino bei kitų panevėžiečių namų statybos. Beje, batsiuvys Jonas Tamošiūnas odą pirkdavo pas žydus prekybininkus. Žemė toje vietoje priklausė Navadolio dvaro savininkams Stanevičiams. Jie parduodavo atskirus sklypus namų statybai. Jono Tamošiūno namo statyba baigta jau nacių okupacijos metais. „Lietuvos žinios“ 1938 m. spalio 31 d. numeryje rašė, kad  Panevėžyje Džonto gatvėje kilo gaisras Juchnevičiaus kepykloje. Nuostolis siekė 1 000 litų. Turtas nedraustas.

1941 m. atėjęs karas į Lietuvos žemę daug ką pakeitė šeimų gyvenime. 1941 m. birželio 27 d. Panevėžį užėmė nacistinės Vokietijos kariniai daliniai. Ypač tragiški Panevėžio žydų bendruomenei buvo 1941 metai. Prasidėjus nacių okupacijai, vokiečių komendanto Harmo įsakymu steigiamas Panevėžio žydų getas. Jis kuriamas nuo 1941 m. liepos 1 d. Vėliau data perkeliama į liepos 11 dieną. Jo teritorija apėmė Klaipėdos, Tilvyčio, Jurgio, Upės ir Skerdyklos gatves. Džonto gatvė pateko į geto teritoriją. Čia gyvenantys ne žydų tautybės asmenys buvo iškeliami, bet dalis liko. Paliekami savo gyvenamuosiuose namuose tie, kurie laikė naminius gyvulius. Jie galėjo likti savo namuose, tik turėjo leidimus patekti į geto teritoriją. Getas numatytas 4 423 asmenims. Gete gyveno 417 vaikų iki 6 metų amžiaus. Be pastogės gete buvo 1 260 asmenų. Viso žydų gete buvo apie 8 000 asmenų. Teritorija aptverta spygliuota viela, dalis gyventojų iškelta. Getas egzistavo gana neilgą laiką. Masinės žudynės vyko liepos–rugpjūčio mėnesiais. Rugpjūčio 23 d. getas likviduotas. Žudynes Panevėžio krašte organizavo Joachimo Hamanno būrys.

Nacių okupacijos metais, 1941 m. rugsėjo mėnesį, Džonto gatvė pavadinta Birželio 22 gatve. Apie tai rašė Panevėžio spauda rugsėjo 22 d. numeryje. Nacių okupacijos metais birželio 22-oji buvo paskelbta išvadavimo diena ir šia proga pervadinta gatvė. Nacių valdžia visaip stengėsi iš atminties ištrinti žydų tautos atminimą. Šiam tikslui tarnavo ir gatvių pervadinimas.

1944 m. liepos 22 d. nacistinės Vokietijos daliniai galutinai išstumti iš Panevėžio miesto. Į Panevėžį sugrįžo Raudonosios armijos daliniai. Nauja valdžia pradėjo rengti savo pertvarkymus. 1944 m. spalio 4 d. Panevėžio miesto vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 17 Birželio 22 gatvei nuspręsta grąžinti Džonto gatvės pavadinimą. Nutarimu pabrėžiama, kad ši gatvė taip buvo vadinama anksčiau. Po karų iš pradžių dalis buvusių žydų namų buvo negyvenami. Pirmieji gyventojai, nacių valdžiai leidus, atsikėlė jau karo metais. Dalis namų stovėjo išdaužytais langais. Vėliau, jau sovietiniais laikais, namai buvo apgyvendinti.

1953 m. sausio 15 d. Panevėžio miesto vykdomojo komiteto sprendimu buvusi Džonto gatvė pavadinta Kazio Giedrio vardu. Pasirašė Panevėžio miesto vykdomojo komitetas pirmininkas Rutkauskas. Kazys Giedrys – pogrindinės Lietuvos komunistų partijos narys. Jis sušaudytas po 1926 m. karinio perversmo Lietuvoje.

Po 50 okupacijos metų, 1990 m. kovo 11 d., Lietuva vėl atgavo nepriklausomybę. Gatvėms grąžinti buvę gatvių pavadinimai. Atsiklausta ir šios gatvės gyventojų. Džonto gatvės senbuvių buvo likę labai mažai ir dauguma jau nežinojo, kad ši gatvė prieš daug metų turėjo Džonto gatvės pavadinimą. 1991 m. gruodžio 2 d. naujoji Panevėžio miesto valdyba savo potvarkiu K. Giedrio gatvę pavadino J. Zikaro vardu. Juozas Zikaras – skulptorius, vienas garsiausių panevėžiečių. Jis kilęs iš Panevėžio krašto ir mieste pragyveno 10 metų. Jo sukurtos skulptūros ir paminklai yra išlikę iki šių dienų daugelyje Lietuvos miestų. 2021 metai Lietuvoje paskelbti Juozo Zikaro metais.

Dabartiniu metu iš Džonto draugijos pastatytų namų yra išlikę tik 3 mažai pakitę namai. Kiti arba labai perstatyti arba visai nugriauti. Viename jų yra savivaldybės socialiniai būstai. Gatvė labai išgražėjo.

Nuotraukos:
1, 3. Džointo draugijos pastatytas namas J. Zikaro gatvėje. T. Stasevičiaus nuotraukos 2013 m.
2. Statomas namas Džonto gatvėje

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas