1554‒1950 m. Žemaičių žemės aprašyme minimas Panevėžio miestelis, kuriame vykdavo turgus ir buvo trys gatvės be pavadinimų. Vėliau iš jų išaugo tada didžiausia Ramygalos gatvė ‒ viena seniausių Panevėžio gatvių. 1764 m. duomenimis, Ramygalos gatvėje buvo 39 sodybos. 1788 m. aprašyme gatvė ne tik minima, bet ir išsamiai aprašyta.

Ramygalos gatvėje yra Kristaus Karaliaus kapinės, kunigo Juliaus Maciejausko pašventintos 1914 m. gegužės 2 d. Jose palaidota daug žymių panevėžiečių. 1936 m. kapinės aptvertos tvora. Nuo 1989 m. rugsėjo 29 d. kapinėse Ramygalos gatvėje laidojami tik itin nusipelnę žmonės.

Šios gatvės istorija glaudžiai susijusi su žydų bendruomene. 1922 m. liepos 3 d. Panevėžio miesto rabinui Josefui Kaganemanui išduotas leidimas statyti trijų aukštų mūrinį namą, kuriame nuo 1928 m. pradėjo veiklą Panevėžio „Javnės“ draugijos mergaičių gimnazija. 1937 m. balandžio 29 d. gautas leidimas statyti gimnazijos priestatą. 1937 m. J. Kaganemanui pripažintos nuosavybės teisės į pastatą Ramygalos g. 34.

1930 m. birželio 19 d. atidaryta „Kneset izrael“ našlaičių prieglauda Ramygalos g. 24.

1932 m. birželį pradėta Žydų ligoninės mūrinės dalies statyba, kuri baigta po mėnesio. 1940 m. rugpjūčio 22 d. sudarius komisiją iš apskrities viršininko Kazio Jonušo, miesto burmistro Romualdo Adžgausko, Panevėžio apskrities savivaldybės ligoninės vedėjos Varnauskienės, Panevėžio žydų ligoninės valdytojo daktaro Levino, nutarta ligoninę suvalstybinti.  Ji prijungta prie Panevėžio  apskrities ligoninės. Tuo metu Žydų ligoninėje dirbo 51 darbuotojas. Daktaras Levinas liko dirbti direktoriaus pavaduotoju.

Vėliau žydų ligoninė įsikūrė Ramygalos gatvėje, kur dabar yra Infekcinė ligoninė. Ligoninė pradėjo veikti nedideliame mūro pastate, bet 1932 m. kieme prie šio pastato iškilo didelis korpusas. Ligoninėje buvo visų ligų skyriai, ambulatorija, reikalingi įrenginiai. Visuose skyriuose buvo tvarkinga, švaru, ligoniai gerai prižiūrimi, gydėsi ir nemažai lietuvių. Žydų ir Panevėžio apskrities savivaldybės ligoninės draugiškai konkuravo. 1930 m. mirus Šachnelui Abraomui Merui, paskutiniu žydų ligoninės direktoriumi buvo gydytojas Teodoras Gutmanas. 1933 m. dr. Teodoras Gutmanas buvo gerai žinomas ir labai gerbiamas gydytojas, jis atvyko į Panevėžį iš Palangos. Iki išvykimo į Maskvą jis buvo ligoninės vadovas.

1926 m. lapkričio 25 d. už tai, kad buvo dainuojamos revoliucinės dainos, uždaryta žydų sporto sąjunga „Iso“, kuri buvo įsikūrusi Ramygalos g. 47.

Dešimtame name gyveno tuo metu turtingiausias Panevėžio žydų bendruomenės narys Leizeris Berras Chazenas (1865–1937) su šeima.

1940 m. prasidėję sovietinės valdžios areštai palietė ir žydų bendruomenę. Apkaltinus veikimu prieš liaudies interesus, 1940 m. liepos 13 d. suimtas Michelis Svirskis, gyvenęs Ramygalos g. 13. Šioje gatvėje gyveno žydas Mendelis Kuras. Jo sūnui priklausė sėklų, tabako ir kolonijinių prekių parduotuvė. Kurai turėjo dviejų aukštų namą priešais Autobusų stotį. Sovietai visą Kurų šeimą ištrėmė į Sibirą.

Tarpukariu Panevėžyje daugiausia buvo medinių namų, gaisrai buvo dažni. Gaisrinė buvo Ramygalos g. 20.

Panevėžio miesto savivaldybė buvo Ramygalos g. 8. Nuo 1938 m. iki 1939 m. sausio pastatas buvo remontuojamas. Remonto darbai iš viso kainavo 100 tūkst. litų. Vykstant savivaldos rinkimams vienas iš rinkimų štabų būdavo savivaldybės patalpose.

Po Antrojo pasaulinio karo miesto vykdomasis komitetas buvo Ramygalos g. 4, o apskrities vykdomasis komitetas ‒ Ramygalos g. 35. Nemažai namų šioje gatvėje buvo nacionalizuota.

Šioje gatvėje buvo daug prekybos, paslaugų įmonių. 1921 m. provizorius Fulgentas Šadzevičius atidarė ketvirtą vaistinę mieste Ramygalos g. 18. Vėliau ji persikėlė į F. Šadzevičiaus namus Ramygalos g. 1.

1933 m. burmistro T. Chodakausko pastangomis atidaryta miesto savivaldybės vaistinė Ramygalos g. 8.

Nuo 1922 m. Ramygalos g. 4A veikė Turčinsko prekybos įmonė. Ji prekiavo kolonijinėmis prekėmis, tabaku, aprūpino prekėmis visus Panevėžio pirklius lietuvius. Ši įmonė atstovavo „Diamant“ dviračių gamintojams.

1926 m. St. Stanionis pradėjo prekiauti sėklomis Ramygalos g. 69. Skalbykla veikė Ramygalos g. 20 nuomojamose patalpose. Didžiausias ūkio mašinų sandėlis buvo Ramygalos g. 3, priešais iždinę. Čia pardavinėjo  akėčias, plūgus, kitas žemės apdirbimo mašinas.

Alaus daryklai „Gubernija“ Panevėžyje priklausė ir alaus baras Ramygalos g. 21 (1938 m. duomenimis).

Ketvirtame name buvo Amerikos lietuvių bendrovės, teikusios susisiekimo paslaugas, garažas. Akcinė bendrovė „Nemunas“, prekiavusi dviračiais, veikė trečiame name. Mechaninė liejykla ir dirbtuvė „Metalas“, veikusi Ramygalos g. 6, vedė elektrą ir signalizaciją į butus ir kontoras, atlikdavo remonto darbus. Šioje gatvėje buvo garsi Vaclovo Raubos siuvykla ir akcinės bendrovės „Lietuvos maistas“ Panevėžio fabriko parduotuvė.

Ramygalos gatvėje gyveno ir Panevėžio miesto viceburmistras Vladas Kličmanas. Jo žmonai Juzei Kličmanienei 1928 m. kovo 28 d. išduotas leidimas statyti vieno aukšto medinį namą Ramygalos gatvėje. Pastatas išlikęs.

Gatvės istorija glaudžiai susijusi ir su karaimų bendruomene. 1936 m. duomenimis, Lietuvoje gyveno 133 karaimai, 98 Panevėžio mieste, 8 Panevėžio apskrityje, 5 Biržų mieste, 7 Pasvalyje, 13 Pasvalio valsčiuje ir 2 Jiezne. Vieninteliai maldos namai nepriklausomos Lietuvos laikais buvo Panevėžyje. Karaimai mokėsi lietuviškose mokyklose. Karaimai daugiausia vertėsi sodininkyste ir daržininkyste. 1922 m. gegužės 3 d. įregistruota Panevėžio karaimų valdyba bendruomenės reikalams tvarkyti. Jai priklausė Simonas Grigulevičius, Ananijus Rajeckas ir Jogošuva Grigulevičius. 1924 m. liepos 29 d. valdyba perregistruota ir pavadinta Panevėžio karaimų bendruomene. Jos būstinė buvo Ramygalos g. 66. 1934, 1936 ir 1939 m. karaimai išleido tris žurnalo „Onarmach“ numerius. 1937 m. karaimų bendruomenės valdybai vadovavo girininkas Romualdas Navickas, pavaduotojas buvo mokytojas Martynas Navickas, iždininkas Ilja Tinfavičius, valdybos narys Rapolas Grigulevičius ir sekretorius Jahonadavas Rajeckas. R. Grigulevičius buvo ekonomistas Panevėžio banke.

Panevėžio krašte kūrė garsus tragiško likimo karaimų poetas Šelumielis Lopato (1904‒1923). Jo kūryba nėra gausi, bet labai brandi ir melodinga.

Dabar Panevėžyje gyvena negausi karaimų bendruomenė.

Šiuo metu tai viena ilgiausių Panevėžio miesto gatvių.

Nuotraukoje – Ramygalos gatvė. XX a. 2 deš.

Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas