Prieš šešis‒septynis dešimtmečius panevėžiečiai mėgo fotografuotis prie miesto sode įrengtų baltų statulų. Jų įsigijimu bei priežiūra rūpinosi Panevėžio miesto Vykdomojo komiteto Komunalinio ūkio skyriaus Gerbūvio kontora. 1953 m. miesto biudžete, šalia kitų išlaidų, buvo numatyta lėšų ir statulų įsigijimui miesto sodui bei skverams papuošti.
XX a. 6 deš. viduryje Panevėžio mieste buvo devynios aikštės: Darbo, Keturių komunarų, Komjaunimo, Kooperacijos, Lenino, Salomėjos Nėries, Pionierių, Tarybų ir Vienybės. Keturios alėjos vadintos Liepų, Taikos, Topolių, Vaižganto vardais. Buvo ir vienas bulvaras, pavadintas F. Dzeržinskio vardu. Šalia Nevėžio upės vingiavo Liepos 21-osios dienos (1940 m. liepos 21 d. Lietuvoje paskelbta sovietinė santvarka) prospektas.
Aikščių ir gatvių gražinimui 1953 m. buvo numatyta atlikti nemažai darbų*. Planuota atstatyti bei restauruoti visus mieste esančius „kliombus, gėlynus bei gazonus miesto aikštėse, skveruose ir bulvaruose“. Žvelgiant į išvardytų darbų sąrašą, galima susidaryti įspūdį, kaip tuo metu atrodė miestas. Planuota miesto sode ir skveruose pastatyti baltas statulas – „architektūrines figūras“: tris Lenino (dab. Laisvės) a., dvi miesto sode, dvi prie miesto teatro, dvi skvere prie Liepos 21-osios dienos prospekto.
Lenino aikštėje numatyta „įruošti fasoninius skverinio tipo architektūrinius žibintus“, prie vejų sumontuoti betoninius „skverinio tipo bortus“, pastatyti mūrinę miesto garbės lentą. Taip pat planuota „fasoninėmis tvorelėmis aptverti skverus“ Lenino aikštėje, prie miesto teatro ir prie miesto stadiono. Rekonstruota ir apželdinta Keturių komunarų aikštė.
Miesto sode bei Liepos 21-osios dienos prospekte numatyta ne tik restauruoti esamus fontanus, bet ir pastatyti stambesnes statulas – „grupines figūras“. Dekoratyvinių krūmų numatyta pasodinti Lenino aikštėje, miesto sode, skveruose prie Klaipėdos gatvės, miesto teatro ir miesto sporto stadiono.
Ketinta atnaujinti gatvių pavadinimų lenteles, pagal suderintą projektą rekonstruoti geležinkelio stoties aikštę, apželdinti miesto pirties sklypą, Plukių gatvėje įrengti vejas. Taip pat numatyta Tilto gatvėje sutvarkyti tilto turėklus, pastatyti „fasoninius žibintus“.
Gerbūvio kontoros viršininkas Daraškevičius buvo įpareigotas miesto apželdinimo darbus atlikti ir kitoms organizacijoms jų pačių lėšomis: apželdinti naująją turgaus direkcijos turgavietę bei Kultūros-švietimo skyriui sutvarkyti parką ir įrengti vejas. Kontroliuoti, kaip vykdomi darbai, pavesta miesto vyr. architektui Kančiui.
Iš viso 1953 m. buvo numatyti tokie miesto tvarkymo darbai: išgrįsti 500 m² Velžio kelio; atlikti 6 795 m² Ramygalos, Ukmergės, Pušaloto, Senamiesčio, Pilies, Janonio, Kęstučio gatvių ir Velžio kelio kapitalinį remontą; sutvarkyti 1 200 m² mieste esančių šaligatvių**. Gatvių apšvietimo darbams, elektros linijų priežiūrai, garsiakalbių įrengimui skirta 93,5 tūkst. rublių. Miesto apželdinimo darbams (sodų ir skverų priežiūra, žaliųjų plotų apsodinimas medžiais, gėlėmis, dekoratyviniais krūmais) skirta 191 tūkst. rub. Miesto aikščių bei viešųjų išviečių valymui skirta 115 tūkst. rub. Kitos miesto VK Komunalinio skyriaus Gerbūvio kontoros išlaidos buvo numatytos karių kapinių, viešųjų šulinių priežiūrai, elektros tinklo praplėtimui, statulų įsigijimui miesto sodui ir skverams papuošti bei miesto garbės lentai įrengti. Šiems darbams atseikėta 130 tūkst. rub.
* Dėl apželdinimo ir gerbūvio darbų pravedimo Panevėžio mieste, Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas, f. 14, ap. 1, b. 81, l. 219.
** Dėl patvirtinimo miesto gerbūvio kontoros plano 1953 metams, ten pat, b. 86, l. 307–308.
Nuotraukoje – Panevėžio ryšių mazgo darbuotojai miesto sode. Panevėžys, apie 1955 m.
V. Šinskio nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.
Emilija Juškienė
Panevėžio kraštotyros muziejaus
Istorijos skyriaus vyresn. muziejininkė
Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
