Nepriklausomybės kovų metu gimusi Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) kėlėsi uždavinį sujungti visus pasiryžusius ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Vieno iš Šaulių sąjungos įkūrėjų Vlado Putvinskio pirmajame priesake skelbta: „Visur ir visados gink Lietuvos Nepriklausomybę“. Tarpukario Lietuvos visuomenėje formavosi nuomonė, kad Lietuvos kariuomenę sudaro dvi susijusios dalys: reguliarioji kariuomenė ir savanoriškoji kariuomenė – šauliai, pasiruošę ginti savo valstybę. Visą Šaulių sąjungos gyvavimo laikotarpį svarbiausia veikla išliko karinis rengimas. Jo programa pristatyta 1924 metais. 96 valandų trukmės karinio mokymo programoje rikiuotei skirta 16 val., lauko tarnybai – 24 val., šaudymui – 40 val., apkasams – 4 val. 1925 m. nustatyta, kad būrių vadais gali tapti tik atsargos kariai.

Šalia karinio rengimo, nemažai dėmesio buvo skiriamas ir mokymams, kaip reikėtų elgtis karo atveju. Šie dviejų savaičių kursai buvo vadinami Sanitarijos kursais, jie vykdyti nuo 1920 metų.

1919 m. lapkričio 1 d. susikūrusio Panevėžio šaulių būrio valdyba nedelsdama pradėjo rūpintis šaulių apginklavimu. Iš 1919 m. LŠS Panevėžio skyriaus ataskaitų matoma, kad jau lapkričio mėnesį atsakingu už ginklų pirkimą paskirtas pirmasis valdybos pirmininkas Antanas Didžiulis. Pirmaisiais Šaulių sąjungos gyvavimo metais ginklų pirkimas nebuvo centralizuotas, kiekvienas būrys apsirūpindavo savo nuožiūra ir pagal galimybes. 1921 m. ginklavimosi klausimą pavesta spręsti LŠS valdininkui Ruškiui, visi ginklai turėjo būti registruojami pas miesto karo komendantą.

Vykdant karinį rengimą XII rinktinės šauliams pagalbos teikė I Karo apygardos štabo ir 4 pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko karininkai. Jie skaitė paskaitas, vedė karinius mokymus.

1924 m. įvyko Lietuvos šaulių sąjungos Panevėžio skyriaus šaulių būrių vadų suvažiavimas. Jame dalyvavo 11 būrių vadų ir 3 vadų padėjėjai. Suvažiavimą atidarė skyriaus valdybos pirmininkas Vladas Rozmanas. Tartasi dėl kasmetinės šaulių šventės birželio 24 d. organizavimo. Buvo suorganizuoti karinio rengimo kursai šaulių būrių vadams, vadovaujami ketvirto Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko karininkų, ltn. Špokevičiaus ir ltn. S. Žukaičio. Būrių vadai buvo supažindinti su naująja karo doktrina.

1927 m. kovo 20 d. Panevėžio XII rinktinės mokymų aprašymas byloja: „naktį lijo, dangus buvo debesuotas, žemė permirkusi. Šauliai 8 val. susirinko savo būstinėje. Vadovaujami rinktinės vado vyr. ltn. K. Petkevičiaus, išžygiavo išmušti „priešo“ iš Velžių–Liūdynės dvaro rajono. Apie 10 kilometrų kelio eita labai atsargiai. Sudarytą užtvarą saugojo patrulių būreliai. Jie labiausiai vargo: ėjo tiesiai per laukus, klonius ir kalvas, skendo purvyne. Kai liko vos keli kilometrai iki „priešo“, šauliai griebėsi dar didesnio atsargumo. Ten šauliai artinosi grandine, be kalbų, naudojosi mažiausiomis gamtos uždangomis. Netrukus „priešas“ pradėjo šaudyti. Puolantieji jiems atsakė. Visų nuotaika pagerėjo, kai buvo duota komanda kilti į ataką. Šaukdami „valio“ jie pasileido į „priešo“ pusę. Įdomiausią momentą – kovą durtuvais – manevrų vadovybė nutraukė, kad neįvyktų nesusipratimų. Paskui „priešas“ ir „savieji“ kartu nusifotografavo. Kitai grupei vadovavęs ltn. Jonas Matusevičius paaiškino kovos būdus rankinėmis granatomis. Kai kuriems šauliams teko granatas mesti. Įgiję naujų įgūdžių, šauliai būriais išžygiavo į namus.“

1928 m. Panevėžio rinktinės kariniai mokymai rengti tarp batalionų. 1928 m. pabaigoje vyko XII rinktinės šaulių mokymai Miežiškių valsčiuje. Juose dalyvavo 700 šaulių pėstininkų, 70 šaulių raitelių, taip pat sanitarinė ir maitinimo grupės. Nuo 1929 m. vykdyti tik visos rinktinės mokymai. 1933 m. suorganizuoti Panevėžio XII rinktinės šaulių mokymai, kuriuose dalyvavo Panevėžio, Plūkių, Senamiesčio, Pajuosčio, Paliūniškio, Miežiškių, Uliūnų, Velykių, Spirakių, Paįstrio, Karsakiškio ir Gelažių šaulių būriai. Mokymams vadovavo rinktinės vadas kpt. A. Petruškevičius. 1935 m. pradėti organizuoti pirmieji priešdujinės gynybos kursai. Jie vyko ir Panevėžio šaulių rinktinėje.

Pagrindiniai LŠS narių naudoti ginklai buvo angliški 1914 m. modelio „Lee Enfield“ šautuvai, rusiški „Mossin-Nagant“ šautuvai ir keletas modelių vokiškų „Mauser“ tipo ginklų. Šaulių sąjungoje visada jaustas ginklų stygius, visuomenė buvo skatinama paremti LŠS – padovanoti ginklų arba aukoti lėšų jiems pirkti.

Nuotraukos:
1. XII Panevėžio šaulių rinktinės šauliai „Maisto“ stadione. 1937 m.
2. ir 3. Panevėžio rinktinės šauliai. XX a. 4 deš.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas