Dabartinė Klaipėdos gatvė minima Šeduvos grafystės inventorinėse bylose kaip Vienuolyno gatvė. Gatvėje buvo 8 sklypai, 1807 m. ‒ 11 sklypų. 1871 m. plane ji pavadinta Vladimiro gatve. Pagal ne visai patvirtintus duomenis Pirmojo pasaulinio karo metais ji vadinta Bohemijos gatve. Nuo 1919 m. tai – Smilgių gatvė. 1924 m. sausio 13 d. Panevėžio šaulių rinktinės iniciatyva, praėjus metams po Klaipėdos sukilimo, gatvei suteiktas Klaipėdos vardas.

1840 m. pastačius dabar pirmu numeriu žymimą pastatą, čia iš Troškūnų atkelta Bajorų mokykla. Nuo 1858 m. šiame pastate veikė gimnazija, nuo 1872 m. ‒ Panevėžio mokytojų seminarija. 1888 m. pastatytas naujas pastatas Klaipėdos g. 3. Jame iki 1923 m. veikė Raudonojo Kryžiaus ligoninė. Vėliau, iki 1935 m., ‒ Mokytojų seminarija. Nuo 1935 m. ‒ Amatų mokykla.

Damaševičiaus mechaninės dirbtuvės (Klaipėdos g. 24) buvo įsteigtos 1924 m. Jose gaminti žemės ūkio įrankiai, geležines akėčios, ratų ašys, varžtai, remontuotos siuvimo mašinos, rašomosios mašinėlės, automobiliai, pardavinėti angliški „Humber“ dviračiai, prancūziški dviračiai „Pežo“, vokiški „Vanderer“, žemės ūkio padargai, trąšos. Mechaninėse dirbtuvėse dirbo 10 asmenų.

Klaipėdos gatvėje buvo nemažai įvairių įstaigų. Čia veikė garsi Juozo Vaičiūno limonado dirbtuvė. Rasti duomenys, kad Klaipėdos g. 22 veikusi duonos kepykla  uždaryta dėl antisanitarinių sąlygų. Panevėžio miesto skerdyklos, įsikūrusios Klaipėdos g. 75,  gaminiai keliaudavo net į Angliją. 1938 m. Klaipėdos g. 20 veikė A. Krikštaponio žvakių, karstų ir vainikų parduotuvė.

Klaipėdos g. 30 gyveno žinomas advokatas Juozas Handinas. N. Kacelenbogienės dantų kabinetas buvo įsikūręs Klaipėdos g. 12. 1939 m. Klaipėdos ir Sodų gatvių kampe pastatytas naujas Panevėžio spaudos kioskas.

Įdomių faktų apie šios gatvės įvykius rasta spaudoje. 1936 m. naktį iš balandžio 9-osios į 10-ąją likviduota komunistų spaustuvė Klaipėdos gatvėje. Suimti žydų tautybės asmenys: Garbis Meras, Abraomas Kacas, Elijas Levitas, Reizė Keselmanaitė, Sima Svirakaitė, Abraomas Kacas. A. Kacas 1941 m. buvo laikraščio „Panevėžio tiesa“ redaktorius.

1937 m. spaudoje rašyta, kad suprojektuotas naujas Panevėžio miesto Klaipėdos gatvės kvartalas. Projektą parengė miesto inžinierius Antanas Gargasas. Tais pačiais metais pagal šį planą Panevėžio gyvulių turgus iškeltas į Klaipėdos gatvę. 1939 m. sausio 21 d. P. G. rašė, kad malkų turgus jau perkeltas į Klaipėdos gatvę, arčiau miesto skerdyklos.

Šioje gatvėje buvo ir nelaimingų atsitikimų. 1924 m. liepos 11 d. žaibas trenkė į Adomaičio mūrinius dviejų aukštų namus. 1937 m. birželio 26 d. per didelę audrą Klaipėdos gatvės gale nuplėštas vieno namo stogas, nulaužti keli medžiai, išverstas telefono stulpas, nutrauktas elektros tiekimas. 1937 m. gruodžio 27 d. užsidegė mūrinio namo Klaipėdos g. 29 mansarda, kur gyveno namo sargas. 88 metų Antanas Petrauskas gaisro metu žuvo.

1944 m. liepos 21‒22 d. besitraukdami vokiečiai išsprogdino Panevėžio kareivines (Klaipėdos g. 7). Čia kareivinės buvo ir cariniais laikais, ir nepriklausomos Lietuvos valstybės metais.

Klaipėdos gatvėje kūrėsi pirmos pokarinės artelės. Viena pirmųjų 1944 m. liepos 1 d. įsteigta siuvimo artelė „Konfekcionas“. 1948 m. artelės „Keramika“ pirmininku dirbo Aleksandras Smirnovas. Artelė turėjo sunkvežimį GAZ. Artelės nariai gamino molinius indus, ąsočius, kibirus, stiklainius, puodelius, vazonus, bakelius benzinui ir kt. 1948 m. vasarį šioje artelėje organizuotas skardininkų skyrius.

1993 m. rugsėjo 23 d. Krekenavos ir Klaipėdos gatvių sankryžoje atidengtas paminklas žydų genocido aukoms.

Nuotraukose – Vladimiro gatvė. XX a. pr.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas