Lietuvos nepriklausomybės paminklui statyti komitetas Panevėžyje pirmąkart įsteigtas 1924 metais. Jo tikslas – mieste pastatyti Nepriklausomybės paminklą. Šią idėją įgyvendinti patikėta skulptoriui Juozui Zikarui. Sukurtas gipsinis paminklo modelis, kuris buvo eksponuojamas miesto muziejuje. Paminklo statyboms paremti buvo renkamos aukos, tuo itin rūpinosi vienas veikliausių Panevėžio kunigų Jonas Karbauskas. 1929 m. kunigui mirus, sulaukta įvairiausių pasiūlymų dėl tolesnės komiteto veiklos. Galų gale paminklo statymo idėją atgaivino Panevėžio apskrities viršininkas Antanas Staškevičius.

Lietuvos Nepriklausomybės paminklui statyti komitetas Panevėžyje oficialiai įregistruotas 1934 m. kovo 10 d. Komiteto steigimą 1936 m. birželio 4 d. patvirtino notaras A. Moigis, o naujus įstatus įregistravo Vidaus reikalų ministerija. Komiteto išsikeltas tikslas – pastatyti Panevėžyje paminklą, kovojusiems už Lietuvos laisvę. Aukų paminklo statyboms buvo renkama ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Komitetas veikė Panevėžio mieste ir apskritis, jo būstinė buvo įsikūrusi Panevėžyje. Komitetui priklausė tikrieji nariai ir rėmėjai. Tikrasis narys turėdavo sumokėti 10 litų ir raštu išreikšti pageidavimą tapti komiteto nariu. Rėmėjai mokėdavo tik 1 litą. Buvo organizuojama įvairių renginių, jų metu surinktos lėšos skirtos paminklo statymo fondui.

Komiteto valdyba vadinamas valdžios organas buvo renkamas. Šiuose rinkimuose rėmėjai dalyvauti negalėjo. Narys, norintis išstoti iš valdybos, tai galėjo padaryti parašęs pareiškimą. Visuotinio susirinkimo nariai rinkdavo komiteto valdybą ir revizijos komisiją. Į komitetą buvo priimami asmenys nuo 21 metų amžiaus. Pirmininku išrinktas pedagogas Jurgis Elisonas, vicepirmininku – Alpas Gilvydis, iždininku – apskrities viršininkas Antanas Staškevičius, sekretoriumi – mokytojas Petras Būtėnas, valdybos nariu – inžinierius Kazys Germanas.

Komitetui priklausė daug garsių panevėžiečių: daktaras Stasys Mačiulis, banko direktorius Aleksandras Jurgutis, kunigas Vladas Butvila, miesto burmistras Tadas Chodakauskas, pašto viršininkas Jonas Bielinis, prokuroro padėjėjas Kęstutis Grigaitis ir daugelis kitų. Komiteto įstatus įregistravo apskrities viršininkas Antanas Staškevičius.

1934 m. rugsėjo 17 d. laikraštyje „Lietuvos žinios“ rašyta, kad Lietuvos Nepriklausomybės paminklui statyti surinkta 15 000 litų, bet šie pinigai bus panaudoti muziejui įkurti. Panevėžio laikraščio „Aukštaitis“ korespondentai jau 1933 m. skelbė, kad vietoj Nepriklausomybės paminklo bus statomas muziejus. Buvo paruoštas architekto Jono Kovalskio projektas, už jį sumokėta 4 100 litų. Naujam muziejui pasirinkta teritorija tarp Jakšto prospekto, P. Būtėno ir J. Stausko sklypų.

1940 m. balandžio 1 d. vidaus reikalų ministrui išsiųstas prašymas leisti įsigyti žemės sklypą muziejaus statyboms. Tuo metu komiteto kasoje buvo sukaupta 21 606 litų suma. Paminklo statybomis rūpinosi ir Panevėžio kraštotyros draugija. 1940 m. balandžio 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės paminklui statyti komitetas likviduotas, jo turtas perduotas Panevėžio kraštotyros draugijai.

Nuotraukoje – Lietuvos nepriklausomybės paminklo maketas.

Nuotrauka iš privačios kolekcijos.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas