Lietuva XX amžiaus pradžioje priklausė carinei Rusijai, taigi Panevėžys buvo nedidelis carinės Rusijos provincijos miestas. Jame jau pradėjo sparčiau vystytis pramonė, gyventojų skaičius augo. Nors mieste buvo daug neturtingų miestiečių, visgi formavosi ir labiau pasiturinčių gyventojų sluoksnis, kuriam reikėjo pramogų. Taip mieste atsirado kino teatrų.

A. Sondagas 1909 m. pasistatė namą Boguševičiaus skersgatvyje. Statyba kainavo 2500 rublių. Tai buvo pirmas pastatas mieste, pritaikytas kultūrinėms reikmėms. Jame 1910 m. atidarytas pirmas kino teatras Panevėžyje „Iliuzija“. Visam pastatui apšviesti pastatytas motoras su dinamo mašina. Graži kino teatro iškaba švietė iš tolo, degė elektros lemputės, kino teatro fojė buvo apšviesta.

1910 m. Zelmanas Ginzburgas gavo leidimą steigti kino teatrą „Modern“. Jis jį įrengė pirklio Zelmano Šliomos Rabinovičiaus cariniais laikais statytame mūriniame name, stovėjusiame Turgaus aikštės ir Vilkmergės gatvės kampe. Z. Š. Rabinovičius buvo vienas turtingiausių panevėžiečių, valdęs didelį garinį malūną Krantinės gatvėje. Pagal pirminius planus Z. Š. Rabinovičiaus namas buvo skirtas parduotuvėms ir tik keli kambariai numatyti kaip gyvenamieji. Iš pradžių ne visiems patiko naujasis kino teatras. Gyventojai Miesto dūmai skundėsi, kad naudojamas žibalu varomas variklis ir mieste sklinda tiršti dvokiantys dūmai, o variklio triukšmas gadina nervus. Panevėžio Miesto dūma prašė gubernatoriaus uždaryti kino teatrą. Šiai problemai spręsti sudaryta komisija, bet ji tik įpareigojo įrengti geresnės kokybės motorą. Kilo problemų ir dėl priešgaisrinės apsaugos, mat kino teatras buvo antrame aukšte ir tik su vienu išėjimu.

Panevėžio kino teatrų istorija aptarta Vytauto Mikalausko knygoje apie Lietuvos kiną. Joje aprašyta ir Panevėžio kino teatrų istorija:

„Biznieriaus A. Sondago išlaikomai panevėžiškei „Iliuzijai“ rimtu konkurentu tapo 1910 m. balandžio 19 d. atidarytas puikiai įrengtas „Modern“, priklausęs Genzel ir Ginzburgui. Šis teatras turėjo 17 arklio galių stotelę. Apdaila ir įrengimais jis nė kuo nenusileido didmiesčių kino teatrams. „Moderno“ atsiradimą lydėjo kuriozinis atsitikimas. Miesto „aukštuomenė“ parašė kolektyvinį prašymą ir, surinkusi 80 parašų, pasiuntė jį gubernatoriui prašydama uždaryti „Moderną“ ir „Iliuziją“, nes jų jėgainės (7 ir 17 AG) dundendamos trikdo ramybę ir teršia orą. Nelaukiant specialios komisijos nuosprendžio, kino teatrai buvo uždaryti. „Sine-fono“ žurnalistas B. Kososvskis ironiškai rašė: „Kad ir kaip miesto tėvai besiskeryčiojo, kad ir kaip beprotestavo, ir „Modernui“, ir „Iliuzijai“ vis tiek buvo leista veikti. „Ponai, – pareiškė miesto tėvams inžinierius, komisijos narys, – jeigu niekas nedundentų, nebūtų fabrikų ir įmonių, o pagaliau visas mūsų gyvenimas dunda“. Aišku, ne visiems patiko toks logiškas p. inžinieriaus paaiškinimas, bet nenorom teko su tuo sutikti…“ (V. Mikalauskas, „Kinas Lietuvoje“, 1999, p. 38–39).

Po pirmojo pasaulinio karo Panevėžyje, Vasario 16-osios g. 13, veikė kino teatras ,,Spindulys“, priklausęs „Spindulio“ akcinei bendrovei. Yra išlikęs jo 1924 m. planas. 1926 m. liepos mėnesį ,,Panevėžio balsas“ rašė, kad kino teatras „Spindulys“ perėjo į kitas rankas ir pavadintas „Apollo“. Tuometinėje spaudoje rašyta, kad kapitaliai suremontavus salę kino teatras atidarytas 1926 m. liepos 16 d.

1932 m. Panevėžyje buvo trys kino teatrai: „Sirena“, kurioje vienu metu filmą galėjo žiūrėti 370 žiūrovų, „Pasaulis“ su 350 žiūrovų sale ir „Iliuzija“, kurioje tilpo 180 žiūrovų. Kino teatras „Pasaulis“ veikė Respublikos g. 31. 1932 m. spaudoje rašyta, kad kino teatre „IIiuzija“ lankosi darbininkai ir nepilnamečiai. 1933 m. rugpjūčio mėnesį kino teatre „Pasaulis“ demonstruotas filmas „Transatlantinio skridimo lakūnų likimas ir laidotuvės“, skirtas Dariaus ir Girėno atminimui.

Ne viskas buvo sklandu kino teatrų istorijoje. Vokietijos vykdoma politika prieš žydų tautybės asmenis šioje šalyje paveikė ir kino teatrų veiklą. 1933 m. paaštrėjus vokiečių ir žydų santykiams, aktyvesni žydų tautybės asmenys, susirinkę prie ,,Sirenos“ kino teatro, kvietė boikotuoti vokiškus filmus.

1934 m. sausį Panevėžio spaudoje rašyta, kad kino teatre „Sirena“ pastatytas naujas kino filmų demonstravimo aparatas, kainavęs 18 tūkst. litų. Kino teatras „Sirena“ veikė Respublikos g. 38. 1934 m. jį nupirko JAV lietuvis Plerpa ir pervadino „Forum“. Visus reikalus šiame kino teatre tvarkė specialistas Povilas Chmieliauskas. 1936 m. Panevėžyje veikė trys kino teatrai. Vienas dar rodė begarsius filmus ir jame buvo daug pigesni bilietai. 1936 m. patvirtinti kino teatro darbuotojų atlyginimai. Kino teatre „Forum“, kurį valdė Povilas Chmieliauskas ir Alfonsas Bertulis, mechanikas gaudavo 120 litų už mėnesį, o jo padėjėjas – 80 litų. Kino teatre „Iliuzija“, kuris priklausė J. Petrauskienei, mechanikui mokėta 80 litų.

1936 m. šaulių teatro salėje pradėjo veikti inžinieriaus Juozo Bariso naujas kino teatras „Saulutė“. Čia dirbęs mechanikas gaudavo 120 litų, o jo padėjėjas 80 litų algą. 1938 m. A. Bertulio ir P. Chmieliausko bendrovė Panevėžyje turėjo kino teatrus „Pasaulis“ ir „Forum“. Abu veikė Respublikos gatvėje. Jie ruošėsi statyti naują kino teatrą Birutės gatvėje, kur seniau veikė „Iliuzija“. 1939 m. vasario 18 d. Panevėžyje miesto bedarbiams nemokamai rodytas filmas. Salė buvo sausakimša.

1939 m. kino teatrą „Forum“ nupirko žinomas prekybininkas Pranas Vanagas ir ūkio banko direktorius Činikas. Kino teatras pervadintas į „Garsą“. 1939 m. spaudoje rašyta, kad Panevėžyje atidarytas naujas kino teatras „Menas“. Iš tiesų buvusį kino teatrą „Iliuzija“ įsigiję P. Chmieliauskas ir A. Bertulis jį suremontavo, pertvarkė ir pavadino „Menu“.

1939 m. Panevėžyje veikė trys kino teatrai. „Menas“ per metus uždirbdavo 60 tūkst. litų pajamų, „Pasaulis“ – 58 tūkst., „Garsas“ – 47 tūkst. litų. Moderniausias tuo metu buvo kino teatras „Menas“.

Nuotraukoje – kino teatras „Modern“ Panevėžyje. XX a. pr.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas