1. Cerkvės aikštė carinės Rusijos okupacijos metais. Nuotrauka iš privačios kolekcijos

Nepriklausomybės aikštė Panevėžyje

Panevėžio Nepriklausomybės aikštė minima jau XVIII amžiuje. Jos istorija susijusi su vienuolių pijorų atvykimu 1727 metais. Tai buvo viena iš dviejų Panevėžio aikščių. Tuo metu ji buvo vadinama Cerkvės aikšte. Aikštėje vykdavo carinės Rusijos armijos paradai, vietinių karinių dalinių pratybos. Dalis aikštės cariniais laikais buvo skiriama turgui, kuriame vyko prekyba arkliais. Kaizerinės Vokietijos okupacijos metais čia buvo laikomi rusų karo belaisviai. Atkūrus Nepriklausomą Lietuvos valstybę, ši aikštė pradėta vadinti Vytauto aikšte.

1925 m. Lietuvai pagrąžinti draugijos iniciatyva Vytauto aikštėje buvo sodinamas „Aušros“  laikraščiui skirtas  medis – uosis. Renginys prasidėjo pamaldomis Švč. Trejybės bažnyčioje. Labai gražų pamokslą gausiai susirinkusiems pasakė kunigas, Panevėžio valstybinės gimnazijos mokytojas Julijonas Lindė-Dobilas. Jis apžvelgė Lietuvos istoriją ir ypatingai nušvietė „Aušros“ laikraščio reikšmę Lietuvos išsivadavimo istorijoje. Po pamaldų renginiai vyko Vytauto aikštėje. Jų metu kalbėjo muzikas Vladas Paulauskas. Po kalbų Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyriaus nariai ir kiti miestelėnai pasodino gražų uosį, kurį aptvėrė dailia tvorele. 1927 m. gegužės 5 d. „Panevėžio balsas“ rašė, kad Vytauto aikštėje žaidžiamas futbolas.

Panevėžyje Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas buvo gerbiamas. Vėlesniais metais mieste atsirado Vytauto gatvė. 1929 m. spalio 22 d. Skaistakalnio parkas pavadintas Vytauto vardu. Mieste buvusios Vytauto gatvė ir Vytauto aikštė kėlė gyventojams painiavą. 1932 m. „Panevėžio balsas“ rašė, kad Vytauto aikštėje futbolas tebežaidžiamas net ir pamaldų metu.

Minint Panevėžio miesto išvadavimo nuo bolševikų 15 metų sukaktį, kai kurios gatvės ir aikštės pervadintos su Nepriklausomybe susijusiais simboliniais pavadinimais. 1934 m. vasario 11 d. Vytauto aikštė pavadinta Nepriklausomybės aikšte. Aikštės teritorija ilgą laiką buvo nesutvarkyta. Kaip rašė tuometinė spauda, esant didesniam vėjui po aikštę nešiojamas smėlis. Kartais vaikai čia spardydavo kamuolį. 1930 m. bažnyčios rektoriaus Jurgio Tilvyčio pastangomis Švč. Trejybės bažnyčia pilnai pertvarkyta kaip katalikų bažnyčia. 1939 m. spalio 11 d. Nepriklausomybės aikštėje vyko didelis visuomeninių  organizacijų mitingas Vilniaus atgavimo proga. Kalbėjo pašto viršininkas Jonas Bielinis, taip pat pedagoginio instituto direktorius Mečys Mačernis.

1948 m. vasario 20 d. Nepriklausomybės aikštė pavadinta Komjaunimo aikšte. 1990 m. buvusiai Komjaunimo aikštei sugrąžintas Nepriklausomybės aikštės pavadinimas.

Nuotraukos:
1. Cerkvės aikštė carinės Rusijos okupacijos metais.
2. Marijonų bažnyčia Nepriklausomybės aikštėje. XX a. 4 deš.
3. Komjaunimo aikštė sovietmečiu.

Nuotraukos iš privačios kolekcijos.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas