1. Cerkvės aikštė carinės Rusijos okupacijos metais. Nuotrauka iš privačios kolekcijos

Nepriklausomybės aikštė Panevėžyje

Panevėžio Nepriklausomybės aikštė minima dar XVIII amžiuje, jos istorija susijusi su vienuolių pijorų atvykimu 1727 metais. Tai buvo viena iš dviejų Panevėžio aikščių, tuo metu ši vadinta Cerkvės aikšte. Aikštėje vykdavo carinės Rusijos armijos paradai, vietinių karinių dalinių pratybos. Caro laikais dalis aikštės skirta turgui, kuriame vyko prekyba arkliais. Kaizerinės Vokietijos okupacijos metais čia buvo laikomi rusų karo belaisviai. Atkūrus Nepriklausomą Lietuvos valstybę, ši aikštė pradėta vadinti Vytauto aikšte.

1925 m. Lietuvai pagrąžinti draugijos iniciatyva Vytauto aikštėje pasodintas „Aušros“  laikraščiui skirtas  medis – uosis. Renginys prasidėjo pamaldomis Švč. Trejybės bažnyčioje. Gausiai susirinkusiems labai gražų pamokslą pasakė kunigas, Panevėžio valstybinės gimnazijos mokytojas Julijonas Lindė-Dobilas. Jis apžvelgė Lietuvos istoriją, akcentavo „Aušros“ laikraščio reikšmę Lietuvos išsivadavimo istorijoje. Po pamaldų renginiai vyko Vytauto aikštėje, jų metu kalbėjo muzikas Vladas Paulauskas. Pasibaigus šventinėms kalboms, Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyriaus nariai ir kiti miestelėnai pasodino ir dailia tvorele aptvėrė gražų uosį. 1927 m. gegužės 5 d. laikraštyje „Panevėžio balsas“ rašyta, kad Vytauto aikštėje žaidžiamas futbolas.

Panevėžyje buvo gerbiamas Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas. Vėliau mieste atsirado Vytauto gatvė, 1929 m. spalio 22 d. Skaistakalnio parkui suteiktas Vytauto vardas. Tiesa, sutampantys Vytauto gatvės ir Vytauto aikštės pavadinimai miesto gyventojams kėlė painiavą. 1932 m. „Panevėžio balso“ korespondentai skelbė, kad Vytauto aikštėje futbolas tebežaidžiamas net ir pamaldų metu.

Minint Panevėžio miesto išvadavimo nuo bolševikų 15 metų sukaktį, kai kurios gatvėms ir aikštėms suteikti su Nepriklausomybe susiję simboliniai pavadinimai. 1934 m. vasario 11 d. Vytauto aikštė pavadinta Nepriklausomybės aikšte. Aikštės teritorija ilgą laiką buvo nesutvarkyta. Kaip rašė tuometinė spauda, esant didesniam vėjui po aikštę nešiojamas smėlis. Kartais vaikai čia spardydavo kamuolį. 1930 m. bažnyčios rektoriaus Jurgio Tilvyčio iniciatyva Švč. Trejybės bažnyčia visiškai pertvarkyta į katalikų bažnyčią. 1939 m. spalio 11 d. Vilniaus atgavimo proga Nepriklausomybės aikštėje surengtas didelis visuomeninių  organizacijų mitingas. Kalbas sakė pašto viršininkas Jonas Bielinis, pedagoginio instituto direktorius Mečys Mačernis.

1948 m. vasario 20 d. Nepriklausomybės aikštė pavadinta Komjaunimo aikšte. Tik daugiau nei po keturiasdešimties metų – 1990-aisiais – jai sugrąžintas Nepriklausomybės aikštės pavadinimas.

Nuotraukos:
1. Cerkvės aikštė carinės Rusijos okupacijos metais.
2. Marijonų bažnyčia Nepriklausomybės aikštėje. XX a. 4 deš.
3. Komjaunimo aikštė sovietmečiu.

Nuotraukos iš privačios kolekcijos.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas