1. Pajuosčio kareivinių pastatai. Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių

Pajuosčio kareivinių pastatai

1922 m. kovo 7 d. Pajuosčio dvaras perduotas Žemės ūkio ir valstybės turto ministerijai su kilnojamu ir nekilnojamu turtu. Jo teritorijoje buvo dislokuoti Lietuvos kariuomenės daliniai: Vaidoto pulkas, kuris greitai išsikėlė,  ir artilerijos dalinys. Bendras žemės plotas sudarė 269 dešimtines: ariamos žemės – 151 dešimtinė, pievų – 113 ir raistų – 5. Dvarininkas A. Meištavičius Lietuvoje jau negyveno. Kariniams daliniams atiteko teritorija nuostabiame gamtos kampelyje. Čia buvo Nevėžio ir Juostos upių santaka, teritorijoje augo apie 70 įvairių rūšių medžių.

1923 m. Pajuostyje įsikūrė 4 pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulkas. Iš pradžių kareivinėms buvo pritaikyti senieji dvaro rūmai, bet jie buvo nepatogūs. Kareivinės, kaip buvo rašoma, buvo prastame stovyje ir daugiau priminė belaisvių stovyklą. Buvo kareivinės 2 kuopoms, o namus puskarininkiams ir jų šeimoms pasistatė patys kariai.

1930 m. nuspręsta statyti naujas kareivines. Jų statyba pagal planą turėjo kainuoti 1 050 000 litų. Projektą paruošė inžinierius Algirdas Šidlauskis. A. Šidlauskis gimė 1903 m. spalio 7 d.  Šiauliuose. Mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje, 1927 m. baigė aukštesniąją technikos mokyklą Drezdene. Jis suprojektavo Kauno Šančių bažnyčią, Šventosios uostą, 1939 m. Lietuvos paviljoną pasaulinėje parodoje JAV. A. Šidlauskas dirbo dailės dėstytoju Vytauto Didžiojo universitete Kaune.

4 aukštų kareivinių statyba pradėta 1930 m. gegužės mėnesį. 1930 m. gegužės 29 d. pašventinti pamatai. Statyba vyko intensyviai. 1930 m. rugpjūčio 20 d. Panevėžio spauda rašė, kad kareivinės baigiamos statyti. Spalio 9 d. skelbiama, kad jau dengiamas stogas, o lapkričio 26 d. – kad statyba dar nebaigta. Iki 1930 m. pabaigos statybos darbai baigti. Kareivinėse įrengtas vandentiekis ir centrinis šildymas. Karininkų ramovės pastato statyba užtruko iki 1931 metų.

2. Prezidentas A. Smetona (centre) iškilmingose Pajuosčio kareivinių šventinimo iškilmėse. 1932 m. gegužės 29 d. Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkiniųPlanuotas kareivinių iškilmingas atidarymas. „Panevėžio balsas“ 1931 m. spalio 11 d. numeryje rašė, kad iškilmingo atidarymo atsisakyta, nes visame pasaulyje siautė ekonominė krizė. Tuo metu buvo intensyviai remontuojama pulkui perduota koplyčia. Planuota, kad ji taps bažnyčia čia tarnaujantiems kariams ir karininkams. 1932 m. statybos darbai baigti, gegužės 29 dieną, sekmadienį pašventintos naujos Pajuosčio kareivinės. Iškilmėse dalyvavo į Panevėžį atvykęs prezidentas A. Smetona.

Pastačius kareivines Pajuostyje pagal panašų projektą įrengiamos kareivinės ir kituose miestuose. Pajuosčio kareivinės buvo puikus pastatas čia dislokuotam kariniam daliniui.

Nuotraukos:
1. Pajuosčio kareivinių pastatai.
2. Prezidentas A. Smetona (centre) iškilmingose Pajuosčio kareivinių šventinimo iškilmėse. 1932 m. gegužės 29 d.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas