Pradžios mokyklos Nr. 3 pastatas. Nuotrauka iš A. Gedeikio kolekcijos

Panevėžio 3-oji pradinė mokykla

XX a. 3 deš. pradinis mokslas Lietuvoje ir Panevėžyje tapo vis labiau populiaresnis. 1928 m. Panevėžio mieste, o iki 1931 m. ir visoje Panevėžio apskrityje jis tapo privalomas, tačiau labai trūko gerų mokyklų. Kai kurios mokyklos neturėjo savo patalpų, jas reikėjo nuomotis.

Ypač prastose sąlygose dirbo Panevėžio pradžios mokykla Nr. 3. Ji laikinai buvo įsikūrusi Laisvės aikštės pastate Nr. 24. Klasės įrengtos dvejuose kambariuose ir virtuvėlėje, suolai sulūžę, mokytojos vietoj kėdžių naudojo kalades. Mokyklai vadovavo Palmira Bielinienė, vėliau – Petras Bliumas. Nuspręsta šiai mokyklai pastatyti naują pastatą.

Žemė mokyklos statybai  nupirkta iš Ch. Chazanienės už 13 500 litų. Pagal kitus šaltinius žemė priklausė savivaldybei. Statyba pradėta 1935 m. gegužės mėn. Mokykla buvo statoma pagal miesto inžinieriaus Antano Gargaso projektą. Statybos darbus prižiūrėjo technikas Percharavičius. Darbai vyko ūkiniu būdu ir kainavo pigiau. Vieno kubinio metro statyba kainavo tik 28 litus, o seniau kainuodavo 50 litų. Statyba patikėta rangovams. Dalis rangovų buvo rusų tautybės. „Lietuvos aidas“ 1935 m. gegužės 21 d. numeryje rašė: „Rangovai su darbininkais kalba tik rusiškai ir nežmoniškai rusiškai kolioja“. Mokyklos statyba baigta gruodžio 1 d.

1935 m. gruodžio 7 d. Panevėžyje atidaryta moderniausia Panevėžio apskrityje pradžios mokykla Nr. 3. Į atidarymo iškilmes atvyko vidaus reikalų ministras Julius Čaplikas, savivaldybių departamento vadovas Barkauskas, vyriausias statybų inspektorius inžinierius Novickas ir pradžios mokyklų referentas Sluoksnaitis. Iškilmėse dalyvavo ir miesto burmistras Tadas Chodakauskas. Atidarymo ceremonijos metu tautinį kaspiną perkirpo vidaus reikalų ministras J. Čaplikas. Pastatą pašventino kunigas P. Šidlauskas. Atidarymo metu kalbėta, kad mokykla turėtų būti dvasinė ligoninė. Pradžios mokyklos moksleiviai atliko muzikinę programą, suvaidino operetę „Lūšnelė“. Naujame mūriniame pastate įrengta 10 klasių, mokytojų kambarys, didžiulė salė su scena, valgykla, dušas, butas sargui. Atskirai įrengtas mokslo priemonių kambarys ir muziejus. Mokykla pritaikyta mokytis 400 moksleivių.

Naujoji mokykla pastatyta buvusios turgavietės vietoje. Turgaus būdelės perkeltos į Margių gatvę, kur buvo miesto savivaldybės žemė. Statyba kainavo apie 230 000 litų, pagal kitus duomenis šiek tiek daugiau. Tą pačią dieną suorganizuotas ir kitos mokyklos, pastatytos 1933 metais, pašventinimas.

Cariniais laikais buvo tik 30 pradžios mokyklų, o 1936 m. Panevėžio apskrityje jau buvo 173 pradžios mokyklos. Nuo 1937 m. pradžios daugiausia statomos mūrinės mokyklos.

1939 m. Lietuvai netekus Klaipėdos krašto į tas patalpas atkeltas Klaipėdos pedagoginis institutas, kuris darbą pradėjo balandžio 17 d. 1939 m. institutą baigė 63 merginos ir 11 vaikinų. Pastatas išlikęs iki šių dienų ir jame taip pat veikia pradžios mokykla.

Nuotraukoje – Panevėžio pradžios mokyklos Nr. 3 pastatas.

Nuotrauka iš A. Gedeikio kolekcijos.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas