Kuriantis nepriklausomai Lietuvos valstybei, viena svarbesnių valdžios institucijų Panevėžio mieste buvo policija, iš pradžių vadinta milicija. Į ją buvo priimami asmenys, tarnavę armijoje. Milicija siekė įvesti apskrityje ir mieste tvarką bei ramybę. 1918 m. spalio mėnesį Panevėžio miesto ir apskrities milicijos vadu paskirtas Vladas Zalatorius. Ant milicininkų rankovių buvo užrašas „Panevėžio milicija“. 1918 m. gruodžio 15 d. prisiekė 35 miesto ir 150 apskrities milicininkų. Vokiečių laikais milicijai buvo leista nešioti tik lazdas ir raiščius ant rankovės. Ginkluotės pavyko įsigyti tik traukiantis vokiečiams. Pasitraukus vokiečiams į Panevėžį greitai įžengė Raudonoji armija ir milicijai teko trauktis su kariuomenės savanoriais Kėdainių link.

Iki 1922 m. milicija buvo išlaikoma iš vietinio miesto biudžeto. Ją rėmė dvarininkai, nes bijojo bolševikų. Pirmaisiais nepriklausomybės metais milicijos darbuotojai ir vadai dažnai keitėsi. Labai trūko pastovumo šios institucijos darbe. Tik 1924 m. Panevėžio apskrities ir miesto policijos vadu tapus Martynui Kregždei padėtis stabilizavosi.

Martynas Kregždė gimė 1872 m. spalio 14 d. Biržų apskrities Biržų valsčiaus Medeikių kaime reformatų ūkininkų šeimoje. Tėvai turėjo 30 dešimtinių žemės ir buvo laikomi pasiturinčiais valstiečiais. Jaunystės dienas Martynas praleido Medeikiuose. Iš pradžių mokėsi Biržų liaudies mokykloje, 1894 m. baigė Ukmergės miesto mokyklą. Tada ėmė dirbti raštininku Panevėžio apskrities viršininko administracijoje. Vėliau tapo vyr. raštininku. 1899 m. pradėjo dirbti Panevėžio policijos valdyboje registratoriumi. Dirbdamas išlaikė Ukmergės gimnazijos IV klasės būtinus egzaminus ir po metų tapo skyriaus vedėju. 1908 m. tapęs policijos sekretoriumi apdovanotas III laipsnio Stanislovo kryžiumi. Carinės okupacijos metais valdininkui lietuviui buvo sunku išsilaikyti atsakingose pareigose ilgą laiką, bet M. Kregždė buvo vertinamas, jis stengdavosi padėti lietuviams, ypač dvasininkams, persekiojamiems carinės valdžios.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, carinei Rusijai fronte sekėsi gana prastai. 1915 m. vasarą Vokietijos kariuomenė užėmė dabartinės Lietuvos teritoriją, 1915 m. liepą  ir Panevėžio miestą, todėl carinės valdžios institucijos buvo evakuojamos į Rusijos gilumą. Karo metais M. Kregždė su visa raštine pasitraukė į Kostromą. Čia pašauktas į carinę kariuomenę ir paskirtas į 88 atsargos pulką tapo pulko vado adjutanto padėjėju. 1917 m. atleistas iš kariuomenės Kostromoje įsidarbino apygardos maisto komitete. Po metų tapo kanceliarijos valdytoju.

Po Spalio perversmo M. Kregždė dirbo sovietinėse įstaigose. Sovietinė valdžia siūlė jam pasilikti ir dirbti toliau, nes vertino jo sąžiningumą ir pareigingumą. Tačiau jis nusprendė grįžti į Lietuvą.

1921 m. liepą M. Kregždė grižo į Lietuvą ir gruodžio mėnesį pradėjo dirbti Panevėžio intendantūroje. 1923 m. perėjo dirbti į Panevėžio apskrities viršininko administraciją. Nuo 1923 m. liepos 1 d. dirbo naujokų ėmimo komisijos vedėju.

M. Kregždė dalyvavo ir reformatų veikloje. Panevėžyje apie jį burdavosi negausi reformatų ir evangelikų bendruomenė. Jis aukojo ir savo lėšų šių religinių bendruomenių veiklai. Kartais pritrūkdavo ir dvasininkų, jie atvykdavo iš kito miesto.

1924 m. balandžio 15 d. M. Kregždė paskirtas Panevėžio apskrities policijos vadu. Buvo uolus valdininkas, ateidavo į darbą anksčiau ir išeidavo vėliau nei kiti. Jo prioritetai buvo teisė ir teisingumas. Apskrities policijos viršininko žinioje buvo daug pareigūnų. Dirbo iki pat mirties 1928 m. kovo 13 d. M. Kregždė turėjo problemų dėl širdies. Tą dieną buvo pas gydytoją ir į darbą atėjo 10 valandą. Panevėžio miesto ir apskrities viršininkas Bronius Stosiūnas jam pasiūlė gydytis, bet M. Kregždė planavo rimčiau gydytis pavasarį. Pasijutęs prastai, pasirašė visus dokumentus, prigulė ant sofos ir mirė nuo širdies infarkto. Jam buvo visai nedaug likę iki pensijos, mirė 55 metų amžiaus. 1928 m. rudenį jis jau galėjo išeiti į pensiją, nors planavo dirbti toliau.

Laidotuvių procesiją per miestą lydėjo didžiulė žmonių minia. Dalyvavo daug Panevėžyje dislokuotų karinių dalinių kariškių, vietinė valdininkija. 4-ojo pėstininkų pulko orkestras grojo gedulingą muziką. Lydėjo evangelikų kunigas Povilas Jakubėnas, Panevėžio miesto ir apskrities viršininkas Bronius Stosiūnas, generolas Pranas Tamašauskas, 4-ojo pėstininkų Karaliaus Mindaugo pulko vadas pulkininkas Viktoras Giedrys. 1928 m. kovo 20 d. M. Kregždė palaidotas Biržų evangelikų kapinėse. Palaidotas Palaniškių kapinėse dabartiniame Biržų rajone.

Nuotraukoje – Panevėžio miesto ir apskrities policijos vadas M. Kregždė. XX a. 3 deš.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) rubrikos „Istorijos puslapiai“ straipsnis