1919 m. sausio 16 d. priimtas laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymas. Lietuvoje pradėta kurti teisinė valdžia. Įsteigiamas Vyriausiasis Tribunolas, apygardų teismai, paskiriami taikos teisėjai. Apygardos teismai steigiami buvusiuose gubernijos centruose. Kiekviename mieste ir apskrityje su daugiau kaip 20 000 gyventojų paskirtas taikos teisėjas. Panevėžio mieste juo tapo Pranas Dauguvietis. 1921 m. birželio 15 d. priimtas laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo, civilinio ir baudžiamojo proceso įstatymų pakeitimo ir papildymo įstatymas. Pagal jį apygardos teismai steigti kelioms apskritims.

Kauno apygardos teismas apėmė plačią teritoriją. Panevėžio miesto taryba ėmė rodyti iniciatyvą, kad Panevėžyje būtų įkurtas apygardos teismas. 1924 m. sausio 9 d. Panevėžio miesto tarybos posėdyje buvo pritarta apygardos teismo steigimui Panevėžio mieste. 1924 m. vasario 11 d. Panevėžio miesto savivaldybė kreipėsi į Teisingumo ministeriją, kad Panevėžyje būtų įkurtas apygardos teismas. Tų pačių metų gegužės 9 d. tarybos posėdyje buvo nutarta skirti 6 000 litų apygardos teismo patalpų įrengimui. 1924 m. rugsėjo 3 d. Kauno apygardos teismas Panevėžyje įkūrė savo skyrių. 1924 m. spalio 1 d. į Panevėžį atvyko šeši Kauno apygardos teismo teisėjai, o spalio 21 d. prasidėjo teismo posėdžiai.

1925 m. balandžio 3 d. Seimas priėmė Panevėžio apygardos teismo įstatymą. Apygardos teismas įkuriamas Respublikos gatvėje Nr. 3. Respublikos prezidento A. Stulginskio dekretais teisėjų korpusas Panevėžyje formuojamas iš Kauno apygardos teismo teisėjų. Teisėjais į Panevėžio apygardos teismą skiriami: Bernardas Fridmanas, Edvardas Juozapavičius, Zigmas Rusteika, Romanas Cerpinskas, Stasys Valentinavičius. Į Panevėžio apygardos teismą jie paskirti nuo gegužės 5 d. Ši data ir laikoma Panevėžio apygardos teismo įkūrimo data.

Prezidento A. Stulginskio dekretu Panevėžio apygardos teismo pirmininku paskirtas Vyriausiojo Tribunolo narys Augustinas Janulaitis, tačiau jis pareigų eiti nepradėjo. Apygardos teismo pirmininko padėjėju paskirtas Jonas Danauskas, buvęs Kauno apygardos teismo valstybės gynėjo padėjėjas. J. Danauskas laikinai ėjo ir apygardos teismo pirmininko pareigas. Nuo 1925 m. spalio 1 d. apygardos teismo pirmininkas – Napoleonas Morkvėnas.

Panevėžio apygardos teismo veikimo ribos buvo Panevėžio miestas ir apskritis, Rokiškio, Ežerėnų (Zarasų) apskritys, Biržų apskrities Pasvalio, Joniškėlio, Pušaloto, Vaškų, Linkuvos, Saločių, Vabalninko, Daujėnų, Krinčino ir Pumpėnų valsčiai bei Ukmergės apskrities Traupių ir Kurklių valsčiai. Vėliau ribos keitėsi.

Kaip pirmoji institucija Apygardos teismas nagrinėjo baudžiamąsias bylas, už kurias numatoma bausmė – sunkiųjų darbų kalėjimas, bylas, kuriose civilinis ieškinys didesnis nei 5 000 litų, bylas, kuriose už muitų akcizus ir kitus nusižengimus grėsė bauda didesnė nei 5 000 litų, tarnybinius nusižengimus, nepaisant bausmės dydžio. Kaip antroji (apeliacinė institucija) Apygardos teismas nagrinėjo bylas, išspręstas taikos teisėjo, kai šalys nesutikdavo su sprendimu, konkurso bylas, tam tikrais atvejais administracinių įstaigų nutarimus dėl draugijų uždarymo ir panašias. Teisminei valdžiai vykdyti prie apygardos teismo buvo skirti pagalbiniai darbuotojai: teismo tardytojai, teismo antstoliai, notariatas ir ipoteka. Apygardos teismas kas ketvirtį savo darbo ataskaitą siųsdavo Vyriausiajam Tribunolui. 1928 m. Panevėžio apygardos teismo pirmininku paskirtas Jonas Danauskas.

Laikinąjį Lietuvos teismų sutvarkymo įstatymą 1933 m. liepos 11 d. pakeitė teismų santvarkos įstatymas. Jis įsigaliojo rugsėjo mėnesį. Remiantis šiuo įstatymu, apygardos teisme buvo 2 skyriai: civilinis ir baudžiamasis. Kiekvienam jų vadovavo atskiras skyriaus pirmininkas. Teismo posėdžiai buvo teisiamieji, tvarkomieji ir visuotinio susirinkimo. Teisiamuose ir tvarkomuose posėdžiuose dalyvaudavo po tris teisėjus, o visuotinio susirinkimo posėdžiuose – visi teisėjai. Teisėjams buvo draudžiama dirbti kitą darbą, išskyrus dėstytojo ir teisėjo. Apygardos teismo pirmininkas prižiūrėjo apylinkių teismus ir lankė juos bent kartą per metus.

1933 m. rugsėjo 15 d. Panevėžio apygardos teismo pirmininku paskirtas Romanas Čerpinskas. 1934 m. Panevėžio apygardos veikimo plotas buvo: Panevėžio miestas ir apskritis, Rokiškio apskritis, Zarasų apskritis, Biržų apskritis, Ukmergės apskrities Kurklių valsčius. Nuo 1938 m. sausio 14 d. Panevėžio apygardos teismo veikimo sričiai priklausė Panevėžio, Naujamiesčio, Krekenavos, Ramygalos, Raguvos, Vadoklių, Pušaloto, Pumpėnų, Šeduvos, Rozalimo, Smilgių, Biržų, Pabiržės, Papilio, Radviliškio (Nemunėlio) valsčiai, Panevėžio ir Rokiškio miestas. 1939 m. sausio 10 d. Panevėžio apygardos teismo pirmininkas Romanas Čerpinskas išleistas į pensiją. Į jo vietą paskirtas Klemensas Arminas.

Nedaug Panevėžio apygardos teismas pasikeitė ir 1940 m. Teismo pirmininku dirbo Klemensas Arminas. Jis buvo ir civilinio skyriaus pirmininku. Baudžiamojo skyriaus pirmininku dirbo Jonas Zdanavičius. Teisėjais baudžiamajame skyriuje dirbo: Juozas Čelkus, Antanas Naujokaitis, Kazys Šlėnys, Leonas Vabalas, Juozas Vasiliauskas. Baudžiamojo skyriaus sekretoriumi dirbo Adolfas Klevinskas. Civilinio skyriaus teisėjais dirbo Motiejus Jokubauskas, Zigmas Rusteika ir Stasys Valentinavičius. Civilinio skyriaus pirmininku dirbo Klemensas Arminas, o sekretoriumi Juozas Kučneris. Panevėžio apygardos prokuroru dirbo Motiejus Piliponis.

Apygardos teismas nagrinėjo baudžiamąsias bylas, kurių nuosprendžiuose grėsė sunkiųjų darbų kalėjimas, išskyrus bylas dėl nusikaltimų prieš valstybės saugumą, bylas dėl valstybės tarnautojų ir savivaldybių tarnautojų, išskyrus bylas, kurios priklausė Vyriausiam Tribunolui. Kaip apeliacinė institucija, Apygardos teismas nagrinėjo civilines bylas, kuriose teisiamieji nesutikdavo su apylinkės teismo nuosprendžiu. Kaip administracinis teismas, Apygardos teismas nagrinėjo skundus dėl nutarimo neregistruoti ir uždaryti draugijas, skundus dėl notarų veiksmų, kalinių prašymus dėl bausmės sumažinimo trečdaliu. 1940 m. Panevėžio apygardos teisme dirbo 10 teisėjų.

Nuotraukos:
1. Panevėžio apygardos teismo pastatas. XX a. 3 deš.
2. Panevėžio apygardos teismo darbuotojai. 1927 m.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas