1918 m. vasario 16 d. paskelbta, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė. Bet nepriklausomybę dar reikėjo apginti. Į Lietuvą įsiveržė raudonosios armijos daliniai. Prasidėjo kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės. Panevėžys galutinai buvo išvaduotas 1919 m. gegužės 19 d. Tada ir susikūrė Panevėžio miesto valdžia. Išrinkta nauja miesto taryba. Trečdalį miesto tarybos sudarė žydų tautybės deputatai. Rugsėjo 8 d. miesto burmistru tapo Bronius Adomulis. Jis buvo suvalkiečių ūkininkų sūnus, baigęs Veiverių mokytojų seminariją.

Panevėžio mieste pradėti keisti gatvių pavadinimai. Panevėžys turėjo cariniais laikais sukurtą gatvių pavadinimų tinklą. 1915–1918 m. Lietuvą okupavus kaizerinei Vokietijai dalis gatvių pavadinimų buvo pakeisti ir pervadinti vokiečių valdžiai tinkamais vardais.

1919 m. pabaigoje Panevėžyje susiformavo naujų gatvių pavadinimų sąrašas. Likę carinę Rusiją ir kaizerinę Vokietiją primenantys gatvių pavadinimai pakeisti Panevėžio miesto valdžiai tinkamais gatvių pavadinimais. Kai kurių gatvių pavadinimai buvo palikti. Miestas buvo daugiatautis. Lietuviai sudarė šiek tiek daugiau negu 50 proc. gyventojų. Žydai sudarė apie 35 proc. Trečia pagal gausumą buvo lenkų tautinė bendruomenė.

Miesto taryboje didžiausią įtaką turėjo lietuvių, žydų ir lenkų tautybės tarybos nariai. Tada ir gatvių pavadinimai pradėti rašyti trimis kalbomis: lietuvių, lenkų ir žydų. Tačiau tai nelabai patiko kitoms tautinėms bendruomenėms. Mieste dar gana įtakingos buvo rusų ir vokiečių bendruomenės. Miesto taryboje jų įtaka buvo nedidelė. Miesto taryboje buvo tik vienas rusų ir vokiečių bendruomenę atstovaujantis tarybos narys M. Rosakas. Ypač prieš tokį gatvių pavadinimų rašymą protestavo karaimai. Panevėžys tuo metu buvo tapęs pagrindiniu karaimų centru Lietuvoje. Jie reikalavo, kad gatvių pavadinimai būtų rašomi ir karaimų kalba. Pagal bendrą gyventojų skaičių karaimų procentas nebuvo didelis. Jie neturėjo savo atstovų ir miesto taryboje. Vyko gana audringos diskusijos. Miesto taryboje didelę įtaką turėjo žydų bendruomenė. Panevėžio miesto valdžia buvo kritikuojama, kad mėgdžioja Kauno miestą. Ten gatvių pavadinimai irgi buvo rašomi trimis kalbomis. Dar 1921 m. laikraštis „Lietuva“ kritikavo gatvių pavadinimų rašymą trimis kalbomis. Šis laikraštis atspindėjo Lietuvos valdžios oficialią poziciją. 1923 m. sausio 4 d. išleistas Panevėžio miesto valdybos įsakymas pašalinti visus užrašus svetimomis kalbomis iki 1923 m. sausio 6 d. Taip Panevėžyje liko gatvių pavadinimai tik viena lietuvių kalba. 1924 m. vasario 16 d. pradėjęs eiti laikraštis „Panevėžio balsas“ rašė, kad Panevėžio miestą puošia padarytos gražios vienakalbės gatvių lentelės. Gatvių pavadinimas trimis kalbomis liko kaip įdomų istorijos faktą primenantis įvykis.

Nuotraukoje – Elektros gatvės Panevėžyje pavadinimas trimis kalbomis. XX a. 3 deš.

Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas