Po pirmųjų tarpvalstybinių rungtynių Panevėžio „MSK“ futbolininkai. 1937 m. Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinio

Panevėžio „Maisto“ sporto klubas

1930 m. Panevėžyje pradėta statyti akcinės bendrovės „Maistas“ fabriką. Jis atidarytas kitąmet – 1931 m. balandžio mėnesį. Greitai ši įmonė tapo viena iš sportinio judėjimo organizatorių Panevėžio mieste.

Panevėžio „Maisto“ sporto klubas (MSK) įregistruotas 1933 m. gegužės 6 d. Jis turėjo savo vėliavą, ženklą ir uniformą. Pirmuoju klubo pirmininku tapo Antanas Kubilius, vicepirmininku – Erikas Landigas, sekretoriumi – Jonas Stašys, ūkio dalies vedėju – Kazys Jasutis. Sporto klubas kėlėsi tokius svarbiausius uždavinius: burti visus AB „Maistas“ Panevėžio fabriko darbininkus, tarnautojus bei aplinkinių rajonų gyventojus bei plėtoti sveikas ir racionalias sporto šakas. Sporto klube buvo kultivuojamos įvairios sporto šakos: gimnastika, lengvoji atletika, futbolas, krepšinis, žiemos sporto šakos ir kt. Klubo būstinė buvo įsikūrusi AB „Maistas“ Panevėžio fabriko patalpose.

1933 m. Lietuvos teritorija padalinta į 7 sporto apygardas. Tų pačių metų gegužės 14 d. įsteigta Panevėžio sporto apygarda, prie jos prijungtos Biržų ir Rokiškio apskritys. 1935 m. įsteigtam Panevėžio apygardos sporto komitetui vadovauti paskirtas Pranas Aižinas. „Maisto“ sporto klubo sportininkai buvo vieni aktyviausių Panevėžio apygardoje.

Kaip rašė tuometinė Panevėžio spauda, 1934 m. gegužės mėnesį jau buvo įrengtas „MSK“ stadionas. Pastarasis iškilo tarp Agronomijos gatvės ir Jakšto prospekto. Stadiono statybos pareikalavo nemenkų lėšų, vien tvoros įrengimas kainavo 2 000 litų. „MSK“ stadione dažnai koncertuodavo „Maisto“ dūdų orkestras.1934 m. naujajame stadione vyko Panevėžio šaulių sportininkų lengvosios atletikos varžybos. 100 m bėgimo rungtį laimėjo Sobieskis (12 s), 400 metrų – Rimvydas (56 s), šuolio į tolį nugalėtojo titulas atiteko Sobieskiui (5,55 m), šuolio į aukštį – Kasiulevičiui (1,48 m).

Fabriko teritorijoje buvo įrengta lauko teniso aikštelių, bet greičiau „Maisto“ sporto klube išpopuliarėjo futbolas. Susikūrė futbolo klubas, 1935 m. įvyko rungtynės tarp Panevėžio „MSK“ ir Tauragės „MSK“ futbolo komandų. Panevėžiečiai įveikė priešininkus rezultatu 3:1. 1936 m. „MSK“ klubas tapo Panevėžio apygardos futbolo varžybų nugalėtoju. 1937 m. birželio 1 d. „Maisto“  sporto klubo futbolo komanda žaidė pirmąsias tarpvalstybines rungtynes su estų futbolo komanda „Tervis“ ir baigė lygiosiomis 2:2.

1937 m. rugsėjo 12 d. „Maisto“ futbolo komanda varžėsi su Panevėžyje viešėjusia Lietuvos fizinio lavinimosi komanda iš Kauno ir šiems pralaimėjo rezultatu 0:3. Rungtynes stebėjo 300 žiūrovų. 1938 m. sporto klubo pirmininku tapo akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabriko direktorius Vincas Ambraziūnas. Jo pavaduotoju paskirtas fabriko buhalteris Erikas Landigas, ūkio dalies vedėjo pareigas ėjo Vladas Raudonikis. 1939 m. sausio 1 d. klubą sudarė 52 nariai. Tuo metu šį sporto klubą itin garsino futbolo komanda. 1939-aisiais „Maisto“ futbolo komanda žaidė sritinėse Lietuvos futbolo čempionato pirmenybėse Pietų zonoje. Ji vienintelė iš Panevėžio futbolo komandų dalyvavo tokio lygio varžybose.

Kita „Maisto“ sporto klube labai populiari sporto šaka – lengvoji atletika. Suburta krepšinio komanda, žaistas stalo ir lauko tenisas, būta šachmatų entuziastų.

1939 m. iš šaulių sporto klubo į Panevėžio „Maisto“ sporto klubą persikėlė garsiausia Panevėžio lengvaatletė, Lietuvos čempionė ir rekordininkė Ona Šepaitienė.

Nuotraukoje – po pirmųjų tarpvalstybinių rungtynių Panevėžio „MSK“ futbolininkai. 1937 m.

Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinio.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas