1928 m. sausio 3 d. vyskupas Kazimieras Paltarokas parašė raštą švietimo ministrui, kuriame prašyta sudaryti galimybes Panevėžyje įkurti mažąją kunigų seminariją. Rašte remtasi Lietuvos vyriausybės 1927 m. sutartimi su Vatikanu dėl naujų seminarijų Lietuvoje steigimo. Vyskupui K. Paltarokui pažadėta, kad seminarijai bus atiduotos uždaromos mokytojų seminarijos patalpos, bet K. Paltarokui kai kuriais klausimais su Lietuvos valdžia nesutariant šios idėjos buvo atsisakyta.

Statybos reikalai į priekį pajudėjo tik 1938 m. Sudaryta statybos komisija: generalvikaras kunigas J. Jucys, kanauninkas M. Karosas ir kanauninkas M. Krikščiūnas. Paskelbtas ganytojiškas vyskupo K. Paltaroko laiškas apie mažosios kunigų seminarijos statybą. Jame buvo kviečiama prisidėti prie būsimosios seminarijos statybos. Projektas paruoštas Belgijoje mokslus baigusio statybos inžinieriaus Antano Gargaso.

1939 m. pradžioje A. Gargasas projektą įteikė Statybos komisijai. Statybos darbai pradėti, gan greitai pamūrytas pirmas aukštas. Darbus vykdė rangovai Jechielis Kaplanas ir Romas. Statyba vyko Upytės gatvėje. Laikraštis „XX amžius“ rašė: „Pastatas modernus, bet ne liuksusinis. Kazimieras Paltarokas praktiškas žmogus. Kainuos apie 6 700 000 litų. Jo statybą gausiai rems parapijiečiai“.

1936 m. būsimai kunigų seminarijai iš Juozo Šukio nupirktos reikalingos patalpos adresu Respublikos gatvė Nr. 31. Čia jau keliolika metų veikė kino teatras „Pasaulis“. Patalpos buvo nuomojamos, pastate ir toliau veikė kino teatras. Vėliau nuomos mokestis buvo naudojamas statybos reikalams.

1939 m. gegužės 27 d. „Panevėžio garsas“ rašė, kad būsimai mažajai kunigų seminarijai B. Andriškevičius paaukojo 15 000 litų. Birželio 28 d. „Panevėžio garsas“ rašė: „Jau dedami pamatai būsimos kunigų seminarijos“. 1939 m. rugpjūčio 19 d. numeris skelbė, kad jau „mūras stiebiasi į trečią aukštą“. Statyba vyko sparčiai. Vėliau buvo skelbiama kiek aukojo atskiros parapijos ir kunigai, tikintieji. Statybas planuota baigti 1941 metais, bet planus sutrukdė prasidėjusi sovietinė okupacija, vėliau karas. Prasidėjus okupacijai statybinė medžiaga atimta ir seminarijos statyti nebeleista.

Dabar šiose patalpose įsikūrusi Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazija.

Nuotraukoje – Panevėžio mažosios kunigų seminarijos projektas.

Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas