Lietuvos Respublikos laikais labai trūko lietuvių prekybininkų. Šiose pareigose buvo įsitvirtinę daug žydų kilmės asmenų. Prekybos mokyklos Lietuvoje, kartu ir Panevėžyje, suvaidino labai svarbų vaidmenį ruošiant prekybininkus Lietuvai.

1939 m. vokiečiams okupavus Klaipėdos kraštą, įvairios šio krašto mokyklos buvo perkeltos į kitus Lietuvos miestus. Klaipėdos amatų mokyklą nutarta atidaryti Panevėžyje, į šį miestą turėjo persikelti apie 30 mokinių ir mokytojų. Vėliau nutarta į Panevėžį perkelti tik šios mokyklos Prekybinį skyrių, jis laikinai įsikūrė Amatų mokyklos patalpose. 1939 m. balandžio 29 d. švietimo ministro įsakymu naujai steigiamos Panevėžio prekybos mokyklos direktoriumi paskirtas Jonas Masteika. Pastarasis gimė 1901 m. Šakių apskrities Paežerėlių valsčiaus Paluobių kaime, 1919–1922 metais kaip savanoris dalyvavo nepriklausomybės kovose. 1927 m. J. Masteika baigė Marijampolės mokytojų seminariją, o 1937-aisiais – Klaipėdos prekybos institutą. Nuo 1939 m. dirbo Klaipėdos amatų mokyklos prekybos skyriuje. Pirmuoju prekybos mokyklos kapelionu tapo Adolfas Stašys. Jis šioje mokykloje dirbo iki 1940 m. okupacijos. Iš Klaipėdos į Panevėžį perkelti 25 moksleiviai: 14 mergaičių ir 11 berniukų. Panevėžio mieste mokykla pradėjo veikti 1939 m. gegužės 1 d. Tai oficiali šios mokymo įstaigos įkūrimo data. Prekybos mokyklos tikslas – ruošti tarnautojus prekybos įmonėms. Pastaroji mokykla turėjo padėti kovoti prieš žydų kapitalo įsigalėjimą prekyboje. 10 moksleivių gaudavo stipendiją, didžiausia siekė 30 litų, mažiausia – 15. 1939 m. vasarą pirmą klasę baigė 18 moksleivių. Dalis jų turėjo lankyti pataisas, vienas paliktas antriems metams. Dar vienai  moksleivei elgesio pažymys sumažintas iki trejeto, pastarajai pasiūlyta palikti mokyklą. 1939 m. birželio 24 d. įvyko mokslo metų pabaigos iškilmės. Šia proga birželio 26 d. suorganizuota moksleivių išvyka į Šiaulius ir Kauną.

1939 m. rudenį vyko naujų mokinių priėmimas į Prekybos mokyklą. Stojantieji turėjo pateikti gimimo liudijimą, 2 savo nuotraukas ir gydytojo pažymą. Į mokyklą susitelkė jaunuolių iš įvairių Lietuvos vietovių. Dalis moksleivių atvyko net iš Žemaitijos ir kitų tolimų apskričių. Dauguma buvo iš Panevėžio miesto ir jo apylinkių. Į mokyklą priimti baigę 6 skyrių pradžios mokyklą ar tolygią kitą mokyklą ir ne jaunesni kaip 14 metų berniukai ir mergaitės. Kai kurie labai gerai besimokantieji pedagogų tarybos sprendimu priimti ir nesulaukę 14 metų amžiaus. Bendrabučio prie mokyklos nebuvo, todėl mokiniai turėjo nuomotis butą ir už jį mokėti  10–15 litų per mėnesį. Mokslas mokykloje buvo nemokamas, dėl to į ją dažniausiai stojo neturtingų tėvų vaikai. Be to, Prekybos mokyklos moksleiviai turėjo teisę važiuoti traukiniu už pusę kainos. 1939 m. rudenį paduoti 175 jaunuolių, norinčių stoti į Prekybos mokyklą, pareiškimai. Rugsėjo mėnesį priimtas 91 mokinys, iš jų 90 į pirmą klasę, 1 – į antrą. Į antrą klasę priimtas Algirdas Dailidonis, atvykęs iš Šiaulių prekybos mokyklos. Atidarytos 2 pirmos klasės – viena berniukų ir viena mergaičių. Jaunuoliai priimti atsižvelgiant į tai, kokiais pažymiais šie baigė anksčiau lankytą mokyklą. Dvi mokinės, išlaikiusios pataisas, irgi buvo perkeltos į antrą klasę. Kadangi pareiškimų pateikta labai daug, rugsėjo viduryje atidaryta dar viena mišri klasė. 1939 m. įsteigtas moksleivių kooperatyvas „Švyturys“. Jo vedėja – mokinė M. Palionytė. Pastaroji rūpinosi, kad būtų įsigyta pakankamai sąsiuvinių ir kitų mokymosi priemonių. Kooperatyvui vadovavo ir mokytojas Juozas Rakšnys. 1939 m. įsteigtas fondas, skirtas šelpti neturtingus mokinius. Šiam fondui mokytojai turėjo skirti 0,5 proc. gaunamos algos. 1939 m. rudenį dešimčiai antros klasės mokinių paskirtos stipendijos. Nors Prekybos mokykloje dirbo nedaug mokytojų, ir šie kartais keitėsi. 1939 m. lapkričio 20 d. mokyklą paliko vokiečių kalbą dėstęs Reizgys, jo vietą užėmė 1936-aisiais Klaipėdos mokytojų seminariją baigęs J. Kalvis.

1939 m. gruodžio mėnesį mokykloje įvestos uniformos. Šios panėšėjo į gimnazistų ir Amatų mokyklos moksleivių uniformas: buvo melsvos spalvos, taip pat dėvėtos  ir melsvos kepuraitės. Iš pradžių uniformas vilkėjo tik mergaitės, vėliau – ir berniukai. Moksleiviai segėjo ir melsvos spalvos ženkliuką, kurį turėjo nešioti ir gatvėje. Jaunuoliai, lankę Panevėžio Prekybos mokyklą, turėjo laikytis tam tikrų elgesio taisyklių: gatvėse jie galėjo vaikščioti iki 21 val. 20 minučių, o išeiginėmis dienomis – iki 21 valandos vakaro. 1940 m. pedagogų tarybos posėdžio metu nutarta įvesti praktiką ir mokiniams, baigusiems 1 klasę. Iki tol 2 mėnesių praktika buvo atliekama tik po 2 mokslo metų. 1940-ųjų gegužę mokykloje vyko Motinos dienos minėjimas. Nuo 1940 m. birželio 1 d. įvedama vasarinė mokinių uniforma. Tų pačių metų birželio 17–19 d. nutarta suorganizuoti ekskursiją į Vilnių.

1940 m. birželio 15 d. į Lietuvos teritoriją įžengė okupacinė Raudonoji armija. Panevėžio prekybos mokykloje įvyko daug pasikeitimų. 1940 m. rugpjūtį suorganizuotas naujų mokinių priėmimas: norinčių įstoti buvo 85, iš jų priimtas 81 jaunuolis. 1940 m. rugsėjo 1 d. nauju mokyklos direktoriumi tapo Vladas Klusis. Pastarasis – Evangelikas reformatas, gimęs 1900 m. spalio 2 d. Biržų apskrities Klausučių kaime. V. Klusis buvo baigęs Leipcigo aukštąją prekybos mokyklą, mokėjo vokiečių, rusų, anglų, latvių kalbas. 1925 m. gruodžio 1 d. jis pradėjo dirbti Pasvalio gimnazijoje. Vėliau ėjo Pasvalio komercijos mokyklos direktoriaus pareigas. 1936 m., vadovaujantis prezidento A. Smetonos išleistu dekretu, Vladas Klusis apdovanotas Gedimino ordinu. Nauji mokslo metai Prekybos mokykloje pradėti 1940 m. rugsėjo 16 d. Tuomet šioje švietimo įstaigoje dirbo 12 dėstytojų. Iš pradžių nauja valdžia norėjo pasirodyti esanti dosni, todėl stipendijoms skyrė net  6 000 litų. Didžiausia stipendija siekė 50 litų, mažiausia – 25. Iš viso finansiškai paskatinta virš 100 mokinių. Nuo 1940-ųjų mokykloje  nebedėstyta tikyba, įvesta naujų disciplinų: SSRS istorija, SSRS konstitucija, rusų kalba. Dalis moksleivių tapo komjaunimo organizacijos nariais. Jau 1940 m. komjaunuoliai ėmė rengti mitingus, reikalavo atleisti direktorių Joną Masteiką, pedagogų tarybos posėdžiuose pradėjo dalyvauti komjaunuolių atstovas B. Lopato. Be to, būta ir nemažai  moksleivių, besilaikiusių patriotinių nuostatų. Už dalyvavimą 1941 m. vasario 16 d. renginiuose trisdešimčiai mokinių sumažintas elgesio pažymys. Jau 1941-aisiais naujoji valdžia ėmė vykdyti klasinę politiką, tų metų kovo 18 d. įvestas mokestis už mokslą vadinamiesiems „ne darbo elemento vaikams“. Prekybos mokykloje už mokslą turėjo mokėti 26 moksleiviai. Mokslo metai tęsėsi iki birželio 13 dienos: Panevėžio prekybos mokyklą baigė pirmoji laida, tarp jų ir iš Klaipėdos atvykę jaunuoliai. 1941 m. naujos valdžios vykdoma represinė politika neaplenkė ir Panevėžio prekybos mokyklos. Birželio mėnesį suimta Juzė Lupeikytė ir dar keletas moksleivių. Jie kartu su tėvais ištremti į tolimuosius TSRS rajonus.

1941 m. birželį į Panevėžį įžengė okupacinė nacistinės Vokietijos kariuomenė. Tais metais  stojamieji egzaminai vyko rugpjūčio 21 dieną, į pirmą klasę priimti 99 moksleiviai. Naujus mokslo metus mokykla pradėjo Kranto gatvėje, buvusios lenkų gimnazijos patalpose. Ten  prekybos mokykla veikė jau ilgesnį laiką, tik anksčiau moksleiviai būdavo nuolat perkeliami iš vienos patalpos į kitą. Ilgainiui įvestas mokestis už mokslą, jo nemokėjo tik dalis jaunuolių. 1941-aisiais daliai moksleivių skirta stipendijų: didžiausia – 20 reichmarkių, mažiausia – 10. 1942 m. sausio 1 d. Vladas  Klusis atleistas iš prekybos mokyklos direktoriaus  pareigų, jam pavesta dirbti vyresniuoju mokytoju. Nauju prekybos mokyklos direktoriumi tapo Juozas Rakšnys. Pastarasis buvo gimęs 1902 m. rugsėjo 24 d., 1939-aisiais baigęs Šiaulių prekybos institutą. Mokykloje vokiečių okupacijos metais jaustas vadovėlių trūkumas, mokiniai dažniausiai mokėsi tik iš savo užrašų. Gerai besimokantieji gaudavo darbininko kortelę, su kuria galėjo įsigyti tam tikrų produktų. Mokykloje vokiečių valdžios atstovai užsiėmė aktyvia agitacija – kvietė į Reicho Darbo tarnybą. Į ją išvyko trečios klasės mokinys Kostas Mikalkėnas. 1942-aisiais mokslo metai tęsėsi iki birželio 13 d. Šiais metais mokyklą baigė moksleiviai, įstoję 1939 m. rugpjūtį, pažymėjimai jiems išduoti spalio mėnesį. Iš didelės grupės 1939-aisiais įstojusių jaunuolių, Prekybos mokyklą baigė tik apie 50. Dalis jų stojo į 1941–1942 m. įsteigtą buhalterijos skyrių, vėliau pavadintą Aukštesniąja prekybos mokykla. Iš jų priimti 35 mokiniai. Dalis į šį skyrių stojusių jaunuolių buvo baigę kelias gimnazijos klases ar amatų mokyklas. Lietuvoje vokiečių okupacijos metais veikė 5 aukštesniosios prekybos mokyklos ir 2 trimetės prekybos mokyklos.

1942 m. mokslo metų pradžia atidėta iki rugsėjo 21 d. Stipendijos paskirtos 120 moksleivių. Rugsėjo mėnesį sudaryta komisija, skirta prižiūrėti malkų kirtimo prievolės atlikti vyksiančius mokinius. 1942-aisiais mokytasi dviem pamainomis: prieš pietus pamoka tęsdavosi 40 minučių, o po pietų kiek trumpiau – 35 minutes. Pertrauka trukdavo 10 minučių. Kino teatruose leista lankytis tik šeštadieniais ir sekmadieniais, būdavo galima žiūrėti tik pirmuosius filmų seansu. Vokiečių okupacijos metais represijų patyrė ir prekybos mokyklos moksleiviai. Berniukai, norėję išvengti mobilizacijos į Vokietijos kariuomenę, turėjo slapstytis Represijos neaplenkė ir mergaičių: 1942 m. spalio mėn. darbams į Vokietiją išvežta Angelė Kairytė. Ji į Panevėžį grįžo tik 1945-aisiais.

1943 m. atidaryta privatinė buhalterijos klasė. Joje mokėsi dirbantys jaunuoliai, pamokos vestos kitose nei likusiems prekybos mokyklos moksleiviams patalpose. 1943 m. Prekybos mokykloje egzaminai vyko birželio 12 dieną. Juos išlaikė laikė 40 moksleivių: 30 – pačioje mokymo įstaigoje, likę 10 – eksternu.

1943 m. stojamieji egzaminai vyko rugpjūčio 25–26 d., mokslo metai prasidėjo rugsėjo 16-ąją. Šiais metais pakeistos kai kurios taisyklės: atsižvelgiant į karo metų sąlygas, pamokos sutrumpintos iki 35 minučių, pertrauka tebesitęsė 10 minučių. Mokiniai gatvėse galėjo vaikščioti iki 19 valandos. 1943 m. vėl iškilo problemų, susijusių su patalpomis, – mokykloje įkurta vokiečių karo ligoninė. Prekybos mokyklą teko iškelti į pradžios mokyklos patalpas Danutės gatvėje. Vėliau mokykla išskirstyta į kelias skirtingus pastatus. Nepaprastu aktyvumu Panevėžio Prekybos mokykloje pasižymėjo Lietuvos armijos karininkai J. Kupstas ir P. Petruliūnas. Pastarieji  stengėsi auklėti jaunimą patriotine dvasia. 1944 m. vasarį pradėta rinkti P. Plechavičiaus armija, jos kariai turėjo suformuoti Lietuvos armijos branduolį ir sutrukdyti sovietinei armijai vėl okupuoti Lietuvą. 1944 m. iš Prekybos mokyklos į Vietinę rinktinę įstojo nemažai moksleivių. 15-ai moksleivių, prisijungusių prie armijos, buvo įteikta mokyklos baigimo pažymėjimai.

1944-aisiais vėl kilo problemų dėl  patalpų. Tų metų pavasarį daug moksleivių buvo išleisti atostogų ir perkelti į aukštesnę klasę. Dalis jų turėjo mokytis iki birželio mėnesio.

Panevėžio prekybos mokykla garsėjo kultūrine veikla. Populiarumo sulaikė choras, vadovaujamas Vlado Paulausko. Veikė ir šokių būrelis, jo vadovės pareigas užėmė Jadvyga Raslavičienė. Nemažai moksleivių dalyvavo literatų veikloje, pastarajam būreliui vadovavo  Feliksas Švelnys. 1942 m. dramos būrelį lankantys moksleiviai jau buvo suvaidinę  keletą spektaklių. Vienas jų – ir žiūrovų itin pamėgtas vaidinimas, pastatytas remiantis S. Puškino poema „Čigonai“.

Aktyviai moksleiviai, ypač berniukai, dalyvavo ir sportinėje veikloje. Populiarumo sulaukė krepšinis, tinklinis, lengvoji atletika.

1944 m. liepos mėnesį į Panevėžį sugrįžo Raudonoji armija. Naujoji valdžia vėl ėmė vykdyti įvairių reformų, turėjusių įtakos ir Prekybos mokyklai. Šios švietimo įstaigos direktoriumi laikinai paskirtas Juozas Rakšnys. Pareigas jis ėjo iki 1945 m. sausio 1 d. Dalis mokytojų atsistatydino, kai kurie moksleivių taip pat paliko mokyklą. Netrukus prie Prekybos mokyklos prijungtas Suaugusių institutas. Besibaigiant 1944-iesiems, Panevėžio prekybos mokykla pavadinta Vidurine ekonomine mokykla. Tada pradėtas naujas šios švietimo įstaigos istorijos laikotarpis, besitęsęs iki 1948 m. vidurio, kai ši buvo uždaryta. Nors Panevėžio prekybos mokyklos auklėtiniai turėjo išsiskirstyti po įvairias vietoves, jie negailėjo gerų žodžių apie dėstytojus F. Švelnį, S. Šetkų ir kitus.

Nuotraukos:
1. Pastatas, kuriame 1941–1943 m. veikė Prekybos mokykla. XX a. 4 deš.
2. Panevėžio muzikai. Antras iš kairės Vladas Paulauskas, vadovavęs Prekybos mokyklos chorui. XX a. 4 deš.

Nuotraukos iš privačios kolekcijos.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas