1. Pastatas, kuriame 1941–1943 m. veikė Prekybos mokykla. XX a. 4 deš. Nuotrauka iš privačios kolekcijos

Panevėžio prekybos mokykla 1939–1944 m.

Lietuvos Respublikos laikais labai trūko lietuvių prekybininkų. Tas pozicijas tvirtai laikė žydų kilmės prekybininkai. Prekybos mokyklos Lietuvoje, tame tarpe ir Panevėžyje, suvaidino labai svarbų vaidmenį ruošiant prekybininkus Lietuvai.

1939 m. vokiečiai okupavo Klaipėdos kraštą. Įvairios šio krašto mokyklos buvo perkeliamos į kitus Lietuvos miestus. Klaipėdos amatų mokyklą nutarta perkelti į Panevėžį. Turėjo persikelti apie 30 mokinių ir mokytojai. Vėliau nutarta į Panevėžį atkelti tik šios mokyklos Prekybinį skyrių. Šis skyrius laikinai įsikūrė Amatų mokyklos patalpose. 1939 m. balandžio 29 d. švietimo ministro įsakymu naujai steigiamos Panevėžio prekybos mokyklos direktoriumi paskirtas Jonas Masteika. 1927 m. jis baigė Marijampolės mokytojų seminariją, o 1937 m. Klaipėdos prekybos institutą. Nuo 1939 m. dirbo Klaipėdos amatų mokyklos prekybiniame skyriuje. Jonas Masteika buvo gimęs 1901 m. Šakių apskrities Paežerėlių valsčiaus Paluobių kaime. Dalyvavo savanoriu nepriklausomybės kovose 1919–1922 metais. Pirmuoju prekybos mokyklos kapelionu tapo Adolfas Stašys. Jis dirbo šioje mokykloje iki 1940 m. okupacijos. Iš Klaipėdos į Panevėžį atsikėlė 25 moksleiviai: 14 mergaičių ir 11 berniukų. 1939 m. gegužės 1 d. mokykla pradėjo savo veiklą Panevėžyje. Tai oficiali mokyklos įkūrimo data. Prekybos mokyklos tikslas – ruošti tarnautojus prekybos įmonėms. Ši mokykla turėjo padėti kovoti su žydų kapitalo įsigalėjimu prekyboje. 10 moksleivių gaudavo stipendiją. Didžiausia stipendija – 30 litų, o mažiausia – 15 litų. 1939 m. vasarą pirmą klasę baigė 18 moksleivių. Dalis gavo pataisas, vienas paliktas antriems metams. Vienai  moksleivei elgesio pažymys sumažintas iki trijų. Jai pasiūlyta palikti mokyklą. 1939 m. birželio 24 d. suorganizuotas iškilmingas mokslo metų užbaigimas. Šia proga birželio 26 d. moksleiviams suorganizuota ekskursija į Šiaulius ir Kauną.

1939 m. rudenį vyko naujų moksleivių priėmimas į Prekybos mokyklą. Stojant reikėjo pateikti gimimo liudijimą, 2 fotonuotraukas ir gydytojo pažymėjimą. Į mokyklą moksleiviai telkiami iš įvairių Lietuvos vietovių. Dalis mokinių atvyko net iš Žemaitijos ir kitų tolimų apskričių. Dauguma buvo iš Panevėžio miesto ir apylinkių. Į mokyklą priimami baigę 6 skyrių pradžios mokyklą ar tolygią kitą mokyklą, ne jaunesni kaip 14 metų berniukai ir mergaitės. Kai kurie labai gerai besimokantys pedagogų tarybos sprendimu priimami ir nesulaukę 14 metų amžiaus. Bendrabučio prie mokyklos nebuvo. Mokiniai turėjo samdytis butą už 10–15 litų. Mokslas mokykloje buvo nemokamas. Prekybos mokyklos moksleiviai turėjo teisę už pusę kainos važiuoti geležinkeliu. Į mokyklą daugiausiai stojo neturtingų tėvų vaikai, nes nereikėjo mokėti už mokslą. 1939 m. rudenį paduoti 175 pareiškimai. Rugsėjo mėn. priimtas 91 mokinys, iš jų 90 į pirmą klasę, o 1 į antrą klasę. Į antrą klasę priimtas Dailidonis Algirdas atvykęs iš Šiaulių prekybos mokyklos. Atidarytos 2 pirmos klasės – viena berniukų ir viena mergaičių. Priėmimas vykdomas pagal mokinių baigimo pažymius. Dvi mokinės, išlaikiusios pataisas, irgi buvo perkeltos į antrą klasę. Kadangi pareiškimų buvo labai daug rugsėjo viduryje atidaryta dar viena mišri klasė. 1939 m. įsteigtas moksleivių kooperatyvėlis „Švyturys“. Jo vedėja – mokinė M. Palionytė. Ji rūpinosi sąsiuviniais ir mokslo priemonėmis. Kooperatyvui vadovavo ir mokytojas Juozas Rakšnys. 1939 m. steigiamas fondas šelpti neturtingus mokinius. Jam mokytojai mokėjo 0,5 proc. gaunamos algos. 1939 m. rudenį stipendijos paskiriamos 10 mokinių. Stipendija skiriama tik antros klasės mokiniams. Nors Prekybos mokykloje buvo nedaug mokytojų, bet ir jie kartais keitėsi. 1939 m. lapkričio 20 d. mokyklą paliko vokiečių kalbos mokytojas Reizgys. Į jo vietą atėjo kitas mokytojas J. Kalvis. Jis 1936 m. buvo baigęs Klaipėdos mokytojų seminariją.

1939 m. gruodžio mėnesį mokykloje įvedamos uniformos. Jos panašios į gimnazistų ir Amatų mokyklos moksleivių uniformas. Uniforma buvo melsvos spalvos ir melsvos spalvos kepuraitės. Iš pradžių uniforma įvedama mergaitėms, o vėliau ir berniukams. Moksleiviai segėjo ir melsvos spalvos ženkliuką. Gatvėje taip pat reikėjo nešioti ženkliuką. Mokiniams įvedamos tam tikros elgesio taisyklės. Gatvėse jie galėjo vaikščioti iki 21 val. 20 minučių, o išeiginėmis dienomis iki 21 valandos. 1940 m. pedagogų tarybos posėdyje mokiniams praktiką nutarta įvesti ir baigus 1 klasę. Seniau 2 mėnesių praktika buvo tik baigus 2 klasę. 1940 m. gegužę mokykloje vyko Motinos dienos minėjimas. Nuo 1940 m. birželio 1 d. mokiniams įvedama vasarinė uniforma. 1940 m. birželio 17–19 d. nutarta organizuoti ekskursiją į Vilnių.

1940 m. birželio 15 d. į Lietuvos teritoriją įžengė okupacinė Raudonoji armija. Daug pasikeitimų įvyko Panevėžio prekybos mokykloje. 1940 m. rugpjūčio mėn. organizuojamas naujų mokinių priėmimas. Norinčių įstoti buvo 85, o priimtas 81 mokinys. 1940 m. rugsėjo 1 d. nauju mokyklos direktoriumi tapo Vladas Klusis. Jis buvo gimęs 1900 m. spalio 2 d. Biržų apskrities Klausučių kaime. Evangelikas reformatas. Baigė Leipcigo aukštąją prekybos mokyklą. Mokėjo vokiečių, rusų, anglų, latvių kalbas. Savo darbinę veiklą pradėjo 1925 m. gruodžio 1 d. Pasvalio gimnazijoje. Vėliau dirbo Pasvalio komercijos mokyklos direktoriumi. Vladas Klusis 1936 m. prezidento A. Smetonos dekretu apdovanotas Gedimino ordinu. Nauji mokslo metai pradėti 1940 m. rugsėjo 16 d. Tais metais prekybos mokykloje dirbo 12 dėstytojų. Iš pradžių nauja valdžia norėjo pasirodyti dosni. Stipendijoms skirta 6 000 litų. Didžiausia skiriama stipendija – 50 litų, o mažiausia – 25 litai. Ją gavo virš 100 mokinių. Kartu mokykloje panaikinamas tikybos dėstymas, įvedamos naujos disciplinos: SSRS istorija, SSRS konstitucija, rusų kalba. Dalis moksleivių tapo komjaunimo organizacijos nariais. Jau 1940 m. mitinguose komjaunuoliai reikalavo atleisti direktorių Joną Masteiką. Pedagogų tarybos posėdžiuose ėmė dalyvauti komjaunimo atstovas B. Lopato. Kartu dauguma moksleivių laikėsi patriotinių nuostatų. Už dalyvavimą 1941 m. vasario 16 d. renginiuose elgesio pažymys buvo sumažintas 30 mokinių. Jau 1941 m. naujoji valdžia ėmė vykdyti klasinę politiką. Tų metų kovo 18 d. įvedamas mokestis už mokslą taip vadinamiems „ne darbo elemento vaikams“. Prekybos mokykloje už mokslą turėjo mokėti 26 moksleiviai. Birželio 13 d. baigėsi mokslo metai. Panevėžio prekybos mokyklą baigė pirmoji laida. Mokyklą baigė iš Klaipėdos atvykę moksleiviai. 1941 m. naujos valdžios vykdoma represinė politika palietė ir Panevėžio prekybos mokyklos moksleivius. Birželio mėnesį suimta Juzė Lupeikytė. Taip pat suimta ir dar keletas moksleivių. Jie kartu su tėvais ištremiami į tolimuosius TSRS rajonus.

1941 m. birželį į Panevėžį įžengė okupacinė nacistinės Vokietijos kariuomenė. 1941 m. stojamieji egzaminai vyko rugpjūčio 21 dieną. Į pirmą klasę priimti 99 moksleiviai. Naujus mokslo metus mokykla pradėjo Kranto gatvėje, buvusios lenkų gimnazijos patalpose. Šiose patalpose prekybos mokykla dirbo jau ilgesnį laiką. Anksčiau moksleiviai buvo perkeliami iš vienos patalpos į kitą. Pamažu įvedamas mokestis už mokslą. 1941 m. daliai moksleivių skiriamos stipendijos. Didžiausia stipendija – 20 reichmarkių, mažiausia – 10 reichsmarkių. Dalis moksleivių atleidžiami nuo mokesčio už mokslą. 1942 m. sausio 1 d. Vladas  Klusis atleistas iš prekybos mokyklos direktoriaus  pareigų ir liko dirbti mokykloje vyr. mokytojo pareigose. Nauju prekybos mokyklos direktoriumi tapo Juozas Rakšnys. Jis buvo gimęs 1902 m. rugsėjo 24 d. 1939 m. baigė Šiaulių prekybos institutą. Mokykloje vokiečių okupacijos metais jaučiamas vadovėlių trūkumas. Mokiniai daugiausiai mokėsi iš užrašų. Gerai besimokantys gaudavo darbininko kortelę pagal kurią galėjo įsigyti produktų. Mokykloje vokiečių valdžios atstovai aktyviai kvietė į Reicho Darbo tarnybą. Į ją išvyko Mikalkėnas Kostas – trečios klasės mokinys. 1942 m. mokslo metai pasibaigė birželio 13 d. Šiais metais mokyklą baigė moksleiviai, įstoję 1939 m. rugpjūčio mėnesį. Baigimo pažymėjimai išduodami spalio mėnesį. Iš didelės grupės įstojusių 1939 m. mokyklą baigė apie 50 moksleivių. Dalis baigusių stojo į 1941–1942 m. įsteigtą buhalterinį skyrių, kuris vėliau buvo pavadintas Aukštesniąja prekybos mokykla. Į buhalterinį skyrių įstojo 35 mokiniai. Į šį skyrių stojo ir dalis baigusių kelias gimnazijos klases ir amatų mokyklas. Lietuvoje vokiečių okupacijos metais buvo 5 aukštesniosios prekybos mokyklos ir 2 trimetės prekybos mokyklos.

1942 m. mokslo metų pradžia atidėta iki rugsėjo 21 d. Stipendija paskirta 120 moksleivių. Rugsėjo mėn. sudaryta komisija malkų kirtimo prievolei atlikti. Mokiniai turėjo vykti malkų kirsti. 1942 m. pamokos vykdavo dviem pamainomis. Prieš pietus pamoka trukdavo 40 minučių, o po pietų – 35 minutes. Pertrauka trukdavo 10 minučių. Kino teatrus leidžiama lankyti tik šeštadieniais ir sekmadieniais, ir tik pirmus seansus. Vokiečių okupacijos metais represijos palietė ir prekybos mokyklos moksleivius. Berniukai turėjo slapstytis nuo mobilizacijos į Vokietijos kariuomenę. Neišvengė represijų ir mergaitės. 1942 m. spalio mėn. išvežta darbams į Vokietiją Angelė Kairytė. Ji grįžo į Panevėžį tik 1945 metais.

1943 m. savo veiklą pradėjo ir privatinė buhalterinė klasė. Čia mokėsi dirbantys moksleiviai. Jie mokėsi kitose patalpose nei kiti prekybos mokyklos moksleiviai. 1943 m. Prekybos mokyklos moksleiviai egzaminus laikė birželio 12 dieną. Egzaminus išlaikė 30 moksleivių, o eksternu – 10 moksleivių.

1943 m. stojamieji egzaminai vyko rugpjūčio 25–26 d. Mokslo metai prasidėjo rugsėjo 16 d. Padaryti kai kurie pakeitimai mokinių taisyklėse. Atsižvelgiant į karo metų sąlygas, pamokos trumpinamos iki 35 minučių, o pertrauka iki 10 minučių. Mokiniai gatvėse galėjo vaikščioti iki 19 valandos. 1943 m. vėl iškilo patalpų problema. Mokyklos patalpose įsikūrė vokiečių karo ligoninė. Prekybos mokykla iškeliama į pradžios mokyklos patalpas Danutės gatvėje. Vėliau mokykla išskirstyta į kelias skirtingas patalpas. Mokykloje aktyviai reiškėsi Lietuvos armijos karininkai J. Kupstas ir P. Petruliūnas. Jie ypač stengėsi auklėti jaunimą patriotine dvasia. 1944 m. vasario mėn. buvo organizuojama P. Plechavičiaus armija. Jos kariai turėjo būti Lietuvos armijos branduolys. Šios armijos kariai turėjo sutrukdyti sovietinei armijai vėl okupuoti Lietuvą. 1944 m. iš Prekybos mokyklos į Vietinę rinktinę įstojo nemažai moksleivių. 15 moksleivių, išėjusių į šią armiją, buvo įteikti mokyklos baigimo pažymėjimai.

1944 m. vėl iškilo patalpų  problema. 1944 m. pavasarį daug moksleivių buvo paleisti atostogų ir keliami į aukštesnę klasę. Dalis tęsė mokslą iki birželio mėnesio.

2. Panevėžio muzikai. Antras iš kairės Vladas Paulauskas, vadovavęs Prekybos mokyklos chorui. XX a. 4 deš. Nuotrauka iš privačios kolekcijosPanevėžio prekybos mokykla garsėjo savo kultūriniu gyvenimu. Ypač buvo populiarus choras vadovaujamas Vlado Paulausko. Populiarus šokių būrelis. Jo vadovė – Jadvyga Raslavičienė. Nemažai moksleivių dalyvavo literatų būrelio veikloje, kuriam vadovavo  Feliksas Švelnys. Dramos būrelis jau 1942 m. pastatė keletą vaidinimų. Ypač mėgiama buvo S. Puškino „Čigonai’“.

Aktyviai moksleiviai dalyvavo ir sportinėje veikloje. Mokykloje buvo populiarus krepšinis, tinklinis, lengvoji atletika. Sportinėje veikloje ypač aktyviai dalyvavo Prekybos mokyklos berniukai.

1944 m. liepos mėnesį į Panevėžį sugrįžo okupacinė Raudonoji armija. Nauja valdžia vėl ėmė daryti įvairias reformas. Jie palietė ir Prekybos mokyklą. Juozas Rakšnys dar laikinai paskirtas Prekybos mokyklos direktoriumi. Šias pareigas jis ėjo iki 1945 m. sausio 1 d. Dalis mokytojų pasitraukė iš pareigų. Kai kurie moksleivių taip pat paliko mokyklą. Prie Panevėžio prekybos mokyklos prijungiamas Suaugusių institutas. Panevėžio prekybos mokykla 1944 m. pabaigoje pavadinama Vidurine ekonomine mokykla ir pradėjo naują savo istorijos laikotarpį. Ji veikė iki 1948 m. vidurio. Panevėžio prekybos mokykla suvaidino savo vaidmenį. Daug auklėtinių išsiskirstė po įvairias vietoves. Jie labai gerai atsiliepia apie dėstytojus F. Švelnį, S. Šetkų ir kitus.

Nuotraukos:
1. Pastatas, kuriame 1941–1943 m. veikė Prekybos mokykla. XX a. 4 deš.
2. Panevėžio muzikai. Antras iš kairės Vladas Paulauskas, vadovavęs Prekybos mokyklos chorui. XX a. 4 deš.

Nuotraukos iš privačios kolekcijos.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas