Bankų užuomazgos Panevėžio mieste atsirado XIX a. antroje pusėje. Apie 1880 m. Povilas Puzinas kartu su Černiausku įsteigė skolinamąją kasą, kuri veikė iki XX a. pradžios. 1881 m. Panevėžio mieste įsteigta Panevėžio tarpusavio kredito draugija. Ją įsteigė dvarininkai: Naujamiesčio – Butrimas, Raguvėlės – Komaras, Pajuosčio – Meištavičius. Vėliau prie jos prisidėjo ir turtingesni žydai. Panevėžio tarpusavio kredito draugija išdavinėjo tik trumpalaikes paskolas.

Garsiausias pačių panevėžiečių 1924 m. gegužės 6 d. įkurtas Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito bankas. Pirmąją šio banko valdybą sudarė prelatas J. Grabys, A. Gucevičius ir J. Kupstas. Iš pradžių jis veikė adresu Laisvės aikštė Nr. 1 trečiame aukšte. Vėliau prie šio banko prisijungė keletas smulkesnių. 1930 m. liepos 14 d. prie šio banko prisijungė Panevėžio liaudies bankas ir kiek vėliau Panevėžio smulkaus kredito draugija. Tais pačiais metais prisijungė vokiečių smulkaus kredito draugija, o 1935 m. Upytės ūkininkų smulkaus kredito draugija. Jos būstinė buvo Panevėžyje. Sustiprėjus bankui pradėta rūpintis savo patalpų statyba.

1937 m. Ramygalos gatvėje (Nr. 5) pradėta naujo Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito banko pastato statyba. Projekto autorius – miesto statybos inžinierius Antanas Gargasas. Darbai vyko nelengvomis sąlygomis, stogas buvo dengiamas net žiemos metu. Pagal to meto sąlygas už laiku nebaigtus darbus grėsė didelės baudos. Statyba baigta 1938 m. rugpjūčio 3 d. Bankas įsikūrė antrame aukšte, o pirmame – miesto savivaldybės vaistinė, Tiltagalių pieninė. Rūmai pastatyti tik iš banko lėšų ir kainavo 250 000 litų.

Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito banko atidarymo iškilmės surengtos 1938 m. rugpjūčio 21 d. Ši diena minima kaip kooperacijos diena. Bankas buvo papuoštas tautinėmis ir kooperacijos vėliavomis. Visi iškilmių dalyviai žygiavo į Katedrą. Renginyje dalyvavo 4 pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko orkestras. Eisenos priekyje žygiavo banko direktorius Leonas Martinkaitis ir kiti banko tarnautojai. Vyrai nešė dvi tautines vėliavas, moteris tautiniais rūbais – Kooperacijos vėliavą. Grįžtant iš Katedros susidarė apie 2 000 žmonių eisena. Iškilmėse dalyvavo iš Kauno atvykęs finansų ministerijos atstovas prof. P. Šalčius, dalyvius sveikino miesto burmistras Tadas Chodakauskas. Rūmus pašventino kunigas P. Šidlauskas. Ne visi bankai tvarkėsi taip sėkmingai.

Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito banko pastatas buvo vienas iš sėkmingiausių miesto inžinieriaus Antano Gargaso projektų. Banko pastatas išlikęs iki šių dienų.

Nuotraukos:
1. ir 2. Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito banko pastatas. XX a. 4 deš.
3. Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito banko bendradarbiai.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas