Panevėžio verslininkų organizatoriai buvo pirkliai. 1922 m. įsteigta Prano Vanago ir kunigo Jono Karbausko verslininkų sąjunga „Birža“. Iš pradžių jai priklausė 25 asmenys. Vėliau jų skaičius išaugo iki 70. Panevėžyje jie turėjo urmo sandėlį.

1931 m. Kaune įsikūrė Lietuvos pramonininkų ir amatininkų sąjunga. Įsikūrus šiai sąjungai, „Biržos“ nariai įsijungė į jos sudėtį ir sudarė Panevėžio skyrių. 1933 m. Panevėžio skyrius jau turėjo 200 narių ir buvo susiskirstęs į 5 sekcijas: jaunųjų prekybininkų, stalių, siuvėjų, šaltkalvių, elektromonterių.

1933 m. atidaryta Panevėžio verslininkų agentūra, kuri rūpinosi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto registracija. Panevėžyje buvo bandoma įkurti žinomų Lietuvos firmų atstovybes. Skyriui priklausė buvusio „Lietuvos banko“ skyriaus patalpos. Jis išlaikė klubą, kuriame buvo skaitykla, biliardo stalas. Nariams buvo teikiamos nemokamos konsultacijos. Skyriaus dėka augo lietuvių verslininkų skaičius.

Seniau didžioji verslo dalis priklausė žydų tautybės asmenims. 1933 m. žydų pramonės ir prekybos verslininkų buvo 430, o lietuvių – 278. Apskrityje žydų verslininkų buvo 559, lietuvių – 344. Palyginus su ankstesniais laikais lietuvių verslininkų išaugo 50 proc. 1933 m. verslininkų Panevėžio skyriui vadovavo Pranas Vanagas, o valdyboje buvo J. Kaminskas, J. Keršulis, Jonuška ir A. Prilis. Panevėžyje prekybos įmonę turėjo žinomas dailininkas J. Kaminskas, studijavęs Italijoje ir Prancūzijoje. Jo valdoma rankdarbių parduotuvė „Juosta“ buvo įsikūrusi adresu Respublikos g. Nr. 32. Panevėžyje buvo ir žinomo Šiaulių saldainių fabriko „Rūta“ parduotuvė. Čia taip pat buvo prekiaujama miltais, cukrumi, vynu ir kt. prekėmis. Parduotuvės vedėju dirbo A. Prilis.

1935 m. sausio 14 d. vykusiame susirinkime į verslininkų valdybą išrinkti P. Vanagas, J. Kaminskas, Turčinskas, Snarskis ir Betkauskas. 1935 m. sausio 30 d. Panevėžio verslininkų sąjungoje įvyko pramoninkų sekcijos steigiamasis susirinkimas. Pirmininku išrinktas lentpjūvės savininkas Sabaliauskas, vicepirmininku Zanevičius, o sekretoriumi chemikas V. Morkūnas.

Žymiausias lietuvių prekybininkas buvo Pranas Vanagas. Jis turėjo parduotuvę nuo 1910 metų. P. Vanagas 1930 m. šventė savo veiklos 20 metų jubiliejų. Jo vyno ir gastronomijos parduotuvė vis keisdavo adresą. Iš pradžių veikė adresu Puzino g. Nr. 12. Ji taip pat buvo įsikūrusi ir adresu Vasario 16-osios g. Nr. 3. P. Vanagas pardavinėjo Karazijos įmonės vynus iš Anykščių krašto, Birštono mineralinį vandenį „Birutė“, Klaipėdos alaus daryklos alų, šampaną, likerį ir įvairius vynus iš plataus pasaulio. Taip pat šioje parduotuvėje galima buvo įsigyti saldainių, šokolado. 1937 m. daugiausiai mokesčių už visų Panevėžio prekybininkus lietuvius sumokėjo P. Vanagas – net 17 tūkst. litų.

1939 m. rugsėjo mėn. verslininkų valdybai vadovauti išrinktas J. Kaminskas. Pranas Vanagas buvo aktyvus ir miesto bendruomenės narys. 1934 m. jis išrinktas į Panevėžio miesto tarybą, paskirtas Panevėžio miesto rinkimų komisijos nariu. 1939 m. balandžio mėn. P. Vanagas kartu su „Ūkio banko“ direktoriumi Činiku įsigijo kino teatrą „Forum“. Šį kino teatrą jie pervadino „Garsu“ ir sėkmingai vystė savo verslą. Užėjus sovietams, P. Vanago gyvenamasis namas adresu Puzino g. 16 nacionalizuotas. Nacionalizuota ir jo parduotuvė. Neteko ir kino teatro. Sovietmečiu P. Vanagas neišvengė tremties. Nepatvirtintais duomenimis vienas jo vaikas žuvo tremtyje. Pats P. Vanagas grįžo į Lietuvą, bet į Panevėžį jis nebegrįžo. P. Vanagas buvo vienas žymiausių Panevėžio prekybininkų.

Panevėžio verslininkų sąjunga suvaidino nemažą vaidmenį lietuviškojo verslo kūrime.

Nuotraukoje – vienas iš aktyvių verslininkų Venantas Morkūnas (centre) su Panevėžio valstybinės gimnazijos moksleiviais. XX a. 4 deš.

Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas