Panevėžio kraštas visoje Lietuvoje garsėjo savo žemės ūkiu. Smulkiųjų gyvulių augintojų draugija įsteigė Viščiukų peryklą. Faktiškai tai buvo paukštininkų draugija. Šią veiklą rėmė ir Žemės ūkio rūmai. Daugiausia paukštynų buvo Panevėžio apskrityje. Jie sudarė apie 20 procentų visų Lietuvos paukštynų. Viščiukų peryklos įsteigimo pradžia laikoma 1933 m. kovo 23 diena. Iš pradžių tai buvo tik mažas sukrypęs namelis su vienu inkubatoriumi. Jame tilpo 6 000 kiaušinių. Bet peryklos veikla labai greitai plėtėsi. 1934 m. išperėta viščiukų – 5 412, 1935 m. – 12 330, 1936 m. – 28 tūkst., 1937 m. – 50 tūkst., 1938 m. – 104 744, 1939 m. – 123 tūkst., 1940 m. – 188 91, 1941 m. – 79 tūkst.
Plėtrai buvo reikalingos didesnės patalpos. Įmonei plečiantis, patalpas nuomojo. 1936 m. Prancūzijoje nupirktas modernus inkubatorius, kuriame buvo galima sutalpinti 15 tūkst. kiaušinių. 1936 m. pavasarį išperinta 28 tūkst. viščiukų. Kiaušiniai buvo gabenami iš Danijos ir Prancūzijos. Daugiausia juos pirkdavo Panevėžio apskrities ūkininkai, bet buvo pareikalavimas ir iš kitų apskričių. 1937 m. gauta kiaušinių iš geriausių Anglijos peryklų.
1938 m. perykla įsigijo 2 hektarus žemės Plukių kaimo teritorijoje ir buvo pastatytos naujos patalpos netoli geležinkelio stoties. Leidimas statyboms gautas 1938 m. lapkričio 23 dieną. 1939 m. vasarą pilnai baigti naujos peryklos įrengimo darbai. Pastatytas modernus pastatas. Statyba kainavo apie 100 tūkst. litų. Perykloje buvo 7 dideli inkubatoriai. Kiaušiniai buvo gabenami iš geriausių Europos paukštynų, net iš Anglijos. Jie buvo šildomi elektra, o vartomi automatiškai. Per 21 parą išsirisdavo tūkstančiai viščiukų. Jie būdavo net judresni nei vištos išperėti. Viščiukai buvo dedami į dėžes ir gabenami į geležinkelio stotį. Pirkėjai gaudavo vienos dienos viščiukus. 1939 m. perykla laikė 214 vištų. Per dieną jos padėdavo apie 145–150 kiaušinių. 1939 m. peryklai pradėjo vadovauti patyręs inžinierius ir agronomas V. Mickus, kuris paukštininkystės mokslus baigė Prancūzijoje. Praktiką perykloje atlikdavo jauni specialistai agronomai.
1940 m. perykloje jau buvo 8 inkubatoriai. Mažiausiame tilpo 6 000 kiaušinių, o didžiausiame – 16 tūkst. Panevėžio viščiukų perykla buvo didžiausia Pabaltijyje. Savo veiklą ji pakankamai sėkmingai vystė ir karo metais. 1942 m. išperėta – 103 681 tūkst., 1943 m. – 128 193 tūkst. viščiukų.
Nuotraukoje – Panevėžio viščiukų peryklos pastatas. XX a. 4 deš.
Nuotrauka iš V. Vyšniausko kolekcijos.
Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas
Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
