1. Įėjimas į žydų kapines. XX a. 5–6 deš. Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinio

Panevėžio žydų kapinės

Remiantis kai kuriais duomenimis Panevėžyje žydų bendruomenė gyvena nuo XVII amžiaus. Maždaug tuo metu šios tautos atstovų galėjo būti palaidota pirmą kartą. Kapinės kūrėsi Sietyno gatvėje, tiksli jų atsiradimo data nežinoma. Didesnė žydų bendruomenė Panevėžyje susikūrė tik XVIII amžiaus pabaigoje.

Pavienių tyrinėtojų teigimu, kapinėse 1872–1940 m. palaidoti 6 934 asmenys. Buvo laidojama ir iš aplinkinių miestelių, kapinėse nugulė šiltinės, kitų epidemijų aukos. Čia buvo palaidota daug žuvusių žydų karių savanorių, kapas supiltas ir gydytojui Šachneliui Merui. 1933 m. sausio 31 d. Panevėžio mieste pastarojo vardu pavadinta gatvė. Šiose kapinėse buvo palaidota daug  garsių žydų prekybininkų, verslininkų, pramonininkų, gydytojų, mokytojų.

Amžinojo poilsio atgulė ir daug eilinių žmonių. Dar 1938 m. žydų kapines siūlyta iškelti. 1938 m. lapkričio 3 d. laikraštyje „Lietuvos žinios“ rašyta: žydai laidoja negiliai, nuo lavonų mieste sklinda kvapas. Pasibaigus karui, Panevėžio žydų bendruomenė buvo labai negausi, dauguma jos narių tapo 1941 m. vykdyto holokausto aukomis. Po karo šiose kapinėse laidojama nebebuvo, dėl to jas nuspręsta uždaryti.

1955 m. kovo 17 d. Panevėžio miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto (PDŽDT VK) sprendimu Nr. 89 miesto žydų kapinėms toliau veikti nebeleista. Rašte rašoma, kad „Gerbuvio“ kontoros viršininkui drg. Stauskui pavedama uždarytas kapines apsaugoti nuo žalojimo bei naikinimo.

1966 m. birželio 2 d. priimtas vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 252, kuriame nurodyta kapines likviduoti. Rašte buvo rašoma, kad  kapinių teritorijoje numatoma įrengti miesto parką, pateikti ir kiti Panevėžio miesto DŽDT nuosprendžiai:

1. Žydų kapines, esančias R. Čarno gatvėje, likviduoti, įrengiant jų vietoje miesto parką.
2. Vietinio ūkio valdybą įpareigojo:
a) paskelbti respublikinėje ir vietos spaudoje pranešimą apie kapinių likvidavimą ir laike 2 mėnesių priiminėti gyventojų pretenzijas šiuo klausimu;
b) palaidotųjų vėliau kaip prieš 20 metų palaikus, kurių giminės pareikš norą, perkelti į veikiančias kapines miesto biudžeto sąskaita;
c) likvidavus kapines atlikti teritorijos tvarkymą, įrengiant miesto parką.
3. Įpareigoti „Komprojekto“ Panevėžio skyrių iki 1967 m. sausio 1 d. paruošti būsimo parko išplanavimą.

Buvusių kapinių vietoje įrengtas Sietyno skveras, jame apie 1980 m. pastatyta panevėžiečio A. Pajuodžio sukurta dekoratyvinė skulptūra „Vėžys“. Po 1990 m. kovo 11 d. akto, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, žydų bendruomenės pirmininkas A. Fainbliumas, J. Smirnovas ir kraštotyrininkas L. Žebrauskas kreipėsi į miesto valdžią prašydami, kad ši skulptūra iš buvusių žydų kapinių būtų iškelta. Po kelių metų skulptūra perkelta į Senvagę ir šią miestiečių poilsio vietą puošia iki šiol.

1998 m. rugsėjį, minint žydų genocido dieną, Panevėžio žydų bendruomenės ir miesto savivaldybės iniciatyva Kurganavos pušynėlyje laikantis žydų tradicijų palaidoti išlikę mirusio tautiečio antkapio akmenys. Iki tol šie akmenys buvo įmūryti į tvorelę šalia buvusios sinagogos Elektros gatvėje. Miesto valdyba pasirūpino, kad akmenys būtų išimti, simboliškai įvynioti į baltą drobę ir užkasti prie paminklo genocido aukoms atminti.

Panevėžio miesto savivaldybė skyrė 10 000 litų parengti kapinių sutvarkymo projektą. Panevėžio žydų bendruomenė sulaukė pritarimo ir paramos iš Pasaulio litvakų fondo kapinių paminklui pastatyti. Paminklo statyboms surinkta pakankamai lėšų ir iš vietinės žydų bendruomenės, ir iš rėmėjų. Daug pastangų įdėjo Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady’us Kofmanas.

2009 m. rugsėjo 24 d. žydų kapinėse atidengtas paminklas „Liūdinti žydų motina“ – menora mirusiesiems atminti (architektas Valdas Klimavičius, skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša). Kadangi tiksli kapinių teritorija nebuvo nustatyta, atstatyti antkapius ar kaip nors kitaip paženklinti kapus nebuvo jokios galimybės, todėl priimtas sprendimas sukurti ir įrengti bendrą žydų kapinių memorialą.

Nuotraukos:
1. Įėjimas į žydų kapines. XX a. 5–6 deš.
2. Artimieji prie giminaičio kapo Panevėžio žydų kapinėse. 1928 m.
3. Antkapinis paminklas Panevėžio žydų kapinėse. XX a. 4 deš.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinio.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas