1. Įėjimas į žydų kapines. XX a. 5–6 deš. Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinio

Panevėžio žydų kapinės

Pagal kai kuriuos duomenis Panevėžyje žydų bendruomenė gyvena nuo XVII amžiaus. Maždaug nuo ta laiko galėjo atsirasti pirmi palaidojimai. Kapinės kūrėsi Sietyno gatvėje. Tiksli jų atsiradimo data nežinoma. Panevėžyje didesnė žydų bendruomenė atsirado tik XVIII amžiaus pabaigoje.

Pagal atskirų tyrinėtojų duomenis kapinėse 1872–1940 m. palaidota 6 934 asmenys. Buvo laidojama ir iš aplinkinių miestelių. Šiose kapinėse buvo laidojamos šiltinės, kitų epidemijų aukos. Čia buvo palaidoti žuvę žydai kariai savanoriai. Čia buvo palaidotas gydytojas Šachnelis Meras. 1933 m. sausio 31 d. Panevėžio mieste jo vardu pavadinta gatvė. Šiose kapinėse buvo palaidota daug  garsių žydų prekybininkų, verslininkų, pramonininkų, gydytojų, mokytojų.

Amžinojo poilsio atgulė ir daug paprastų žmonių. Dar 1938 m. siūlyta iškelti žydų kapines. Spauda rašė, žydai laidoja negiliai ir nuo lavonų mieste sklinda kvapas. Taip rašė 1938 m. lapkričio 3 d. „Lietuvos žinios“. Pasibaigus karui, Panevėžio žydų bendruomenė faktiškai buvo labai negausi. Dauguma žuvo 1941 m. holokausto metu. Po karo šiose kapinėse faktiškai nebuvo laidojama. Kapines buvo nuspręsta uždaryti.

1955 m. kovo 17 d. Panevėžio miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto (PDŽDT VK) sprendimu Nr. 89 buvo uždarytos miesto žydų kapinės. Rašte rašoma, kad įpareigoja „Gerbuvio“ kontoros viršininką drg. Stauską uždarytas kapines pilnai apsaugoti nuo žalojimo bei naikinimo.

1966 m. birželio 2 d. buvo priimtas vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 252 kapines likviduoti. Rašte buvo rašoma, kad kapinių teritorijoje numatoma įrengti miesto parką. Be to, pažymima, kad Panevėžio miesto DŽDT nusprendė:

  1. Žydų kapines, esančias R. Čarno gatvėje, likviduoti, įrengiant jų vietoje miesto parką.
  2. Vietinio ūkio valdybą įpareigojo:
    a) paskelbti respublikinėje ir vietos spaudoje pranešimą apie kapinių likvidavimą ir laike 2 mėnesių priiminėti gyventojų pretenzijas šiuo klausimu;
    b) palaidotųjų vėliau kaip prieš 20 metų palaikus, kurių giminės pareikš norą, perkelti į veikiančias kapines miesto biudžeto sąskaita;
    c) likvidavus kapines atlikti teritorijos tvarkymą, įrengiant miesto parką.
  3. Įpareigoti „Komprojekto“ Panevėžio skyrių iki 1967 m. sausio 1 d. paruošti būsimo parko išplanavimą.

Likviduotose kapinėse įsteigtas Sietyno skveras, kuriame apie 1980 m. pastatyta panevėžiečio A. Pajuodžio sukurta dekoratyvinė skulptūra „Vėžys“. Po 1990 m. kovo 11 d. akto, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, žydų bendruomenės pirmininkas A. Fainbliumas, J. Smirnovas ir kraštotyrininkas L. Žebrauskas kreipėsi į miesto valdžią su prašymu, kad iš buvusių žydų kapinių būtų iškelta dekoratyvinė skulptūra „Vėžys“. Po kelerių metų skulptūra perkelta į Senvagę, kuri miestiečių poilsio vietą puošia iki šiol.

1998 m. rugsėjį, pažymint žydų genocido dieną, Panevėžio žydų bendruomenės ir miesto savivaldybės rūpesčiu Kurganavos pušynėlyje laikantis žydų tradicijų buvo palaidoti mirusio tautiečio išlikę antkapio akmenys. Šie antkapio akmenys buvo įmūryti į tvorelę šalia buvusios sinagogos Elektros gatvėje. Miesto valdybos pastangomis šis faktas buvo ištaisytas, akmenys išimti ir simboliškai iškilmingai įvynioti į baltą drobę ir užkasti prie paminklo genocido aukoms atminti.

Panevėžio miesto savivaldybė skyrė 10 000 litų parengti projektą kapinių sutvarkymui. Panevėžio žydų bendruomenė sulaukė pritarimo ir paramos kapinių paminklo pastatymui iš Pasaulio litvakų fondo. Buvo surinkta pakankamai lėšų paminklo statybai ir iš vietinės žydų bendruomenės ir rėmėjų. Daug pastangų įdėjo Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman.

2009 m. rugsėjo 24 d. žydų kapinėse atidengtas paminklas „Liūdinti žydų motina“ – menora mirusiųjų atminimui (architektas Valdas Klimavičius, skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša). Kadangi tiksli kapinių teritorija nebuvo nustatyta, tad atstatyti antkapius ar kaip nors kitaip paženklinti kapus nebuvo jokios galimybės, todėl buvo priimtas sprendimas sukurti ir įrengti bendrą žydų kapinių memorialą.

Nuotraukos:
1. Įėjimas į žydų kapines. XX a. 5–6 deš.
2. Artimieji prie giminaičio kapo Panevėžio žydų kapinėse. 1928 m.
3. Antkapinis paminklas Panevėžio žydų kapinėse. XX a. 4 deš.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinio.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas