Lietuvoje pensijų fondai pradėti kaupti nuo 1925 metų. Labiausiai nusipelniusiems žmonėms valstybė pensijas buvo paskyrusi ir anksčiau. Daktarui Jonui Basanavičiui dar 1920 m. paskirta 2 000 auksinų pensija. Tuo metu Lietuvos piniginiai vienetai buvo auksinai. Litas dar nebuvo įvestas. Pensijos buvo skiriamos knygnešiams. 1926 m. kunigui S. Stakelei paskirta 200 litų pensija. Pensijos mokėtos panevėžiečiams knygnešiams Kaziui Ūdrai ir Adomui Ladukui – po 75 litus mėnesiui. Nuo 1928 m. sausio 1 d. knygnešiui Antanui Bataičiui mokėta 50 litų pensija. Pensijos buvo paskirtos ir kitiems nusipelniusiems knygnešiams.

Prezidento A. Smetonos dekretu nuo 1930 m. sausio 1 d. paskirta 400 litų pensija panevėžietei, visuomenės veikėjai, rašytojai Gabrielei Petkevičaitei-Bitei. Ji daug išleisdavo vaistams. G. Petkevičaitei-Bitei parašius prašymą, pensija padidinta. Nuo 1930 m. paskirta 500 litų pensija žinomo kalbininko K. Jablonskio našlei, nuo 1936 m. kovo 1 d. – 300 litų pensija rašytojai Ievai Simonaitytei.

1931 m. Lietuvoje buvo 2 278 pensininkai (be Klaipėdos krašto). Iš jų: 786 tarnautojai, 151 karys, 477 karo invalidai, 721 Pirmojo pasalinio karo invalidas, 143 pasižymėję asmenys. 1931 m. pensijoms išmokėta 3 527 758 litų.

1925 m. priimtas karių pensijų ir pašalpų įstatymas. Numatyta, kad pensijos mokamos visiems Nepriklausomybės kovų, Pirmojo pasaulinio karo ir kitų karų invalidams. 1926 m. priimti valstybės tarnautojų, o 1929 m. savivaldybių tarnautojų pensijų įstatymai. Pagal pirmąjį pensijų mokėjimo variantą, valstybės tarnautojai, ištarnavę 20 metų gaudavo 50 procentų paskutinės algos. 1935 m. įvesti pakeitimai, pagal kuriuos pensija skiriama ištarnavus 25 metus ir mokama 60 procentų paskutinės algos. Ištarnavus virš 25 metų, už paskesnius metus skiriama po 2 procentus priedo, o ištarnavus 30–35 metus – po 1 procentą. Toliau pensija nebedidinama.

Nuo 1928 m. spalio 1 d. buvusiam prezidentui K. Griniui paskirta 1 200 litų pensija. Tokia pat pensija nuo 1938 m. birželio 1 d. mokėta buvusiam prezidentui Aleksandrui Stulginskiui. 1929 m. vasario mėn. generolui P. Plechavičiui paskirta 1 000 litų pensija. 1936 m. generolui Pranui Tamašauskui paskirta 1 275 litų pensija. Tokią pat pensiją gaudavo ir generolas Šniukšta. Visgi pensijų fondas apėmė labai mažai Lietuvos gyventojų. 1936 m. 20 litų pensija paskirta knygnešiui Jonui Pakatinskui-Pakatiliukui. Jis elgetaudavo Panevėžio mieste. Tais pačiais metais buvusiam Panevėžio lenkų gimnazijos direktoriui I. Pereščakui paskirta 495 litų pensija. Jis algos gaudavo 660 litų. 1939 m. buvusiam premjerui Vladui Mironui paskirta 800 litų pensija, vyriausiam žydų rabinui Šapirai – 500 litų pensija.

Pensijos atskiriems asmenims buvo nemažos, bet visos valstybės mastu jos apėmė tik nedidelę dalį gyventojų.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas