Leidinio „Meilės keliais“ viršelis (Nr. 1)

Pirmasis lietuviškas periodinis leidinys „Meilės keliais“

1922 m. kovą Panevėžyje pradėtas leisti seniausias periodinis leidinys lietuvių kalba „Meilės keliais“. Jo redakcija buvo įsikūrusi adresu Donelaičio g. 11. Leidinys buvo prenumeruojamas ir kainavo 48 auksinus metams. JAV nurodoma prenumeratos kaina metams – 1 doleris.

Leidinio viršelyje, kurį puošė žinomo skulptoriaus Juozo Zikaro piešinys, buvo nurodyta jo paskirtis: „Laikraštis dvasinei kultūrai kelti“. Savo apimtimi ir periodiškumu leidinys buvo panašus į žurnalą. Iš viso išėjo keturi numeriai: pirmasis – 1922 m. kovą, antrasis – balandį, trečiasis – gegužę ir birželį, ketvirtasis – rugpjūtį.

Leidinys „Meilės keliais“ propagavo garsaus rusų rašytojo Levo Tolstojaus, kurio pasekėjų judėjimas susiformavo XIX a. 9 dešimtmetyje, idėjas: smurto, keršto ir kitokio blogio pasmerkimą,  visuomenės moralės tobulinimą.

Mokytojas Balys Dūda leido laikraštį „Meilės keliais“, redagavo Liaudies universiteto studentas Pranas Vikonis. Leidinį rėmė iškiliausi Panevėžio krašto inteligentai. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė paaukojo jam 52 auksinus.

Balys Dūda gimė 1896 m. sausio 13 d. Panevėžio apskrities, Subačiaus valsčiaus, Maksvyčių kaime. Mokėsi Subačiuje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Petrapilyje, kur išlaikė keturių gimnazijos klasių egzaminus. 1915 m. B. Dūda įgijo pradžios mokyklos mokytojo cenzą. 1915–1916 m. mokytojavo Dubliškiuose, Kupiškio valsčiuje, 1917–1918 m. –  Surdegyje, 1918–1919 m. – Milaišiuose. 1919–1920 m. dirbo „Lietuvos ūkininko“ redakcijoje korektoriumi. 1923–1924 m. tarnavo Kultūros bendrovėje Šiauliuose. Dalyvaudamas „tolstojininkų“ judėjime, B. Dūda 1918 m. planavo įkurti žemės ūkio kooperatyvą. 1918–1919 m. jis dirbo „Kibirkštėlės“ bendrovėje, kuri leido knygas jaunimui, rašė žurnalams „Meilės keliais“, „Atgimimas“. Balys Dūda mirė 1924 m. rugpjūčio 23 d.

Pranas Vikonis gimė 1897 m. sausio 26 d. Girinkoje, Rokiškio rajone. 1919 m. dalyvavo kovose su bolševikais Rokiškio apskrityje. 1920–1925 m. Lietuvos universitete studijavo lietuvių ir latvių kalbas. 1921 m. P. Vikonis parašė vadovėlį „Lietuvių kalbos pamokos svetimtaučiams“, 1922 m. koregavo „Lietuvių-rusų kalbų žodynėlį“. 1925 m. redagavo žurnalą „Mokykla ir gyvenimas“, buvo Lietuvos mokytojų profsąjungos Centro valdybos nariu. 1926 m. P. Vikonis pradėjo dirbti Raseinių gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju. 1926 m. gegužės mėn. nuo LSDP jis buvo išrinktas į III Seimą ir buvo vienas jauniausių jo narių. Po valstybės perversmo P. Vikonis grįžo į Raseinius, dirbo mokykloje. 1927 m. buvo LSDP Raseinių apskrities vadovu. 1927 m. rugsėjo 9 d. organizavo Raseinių sukilimą. Nepavykus pučui, emigravo į Latviją. Ten leido laikraštį „Laisvas žodis“. 1927 m. lapkričio 5–6 d. dalyvavo LSDP I konferencijoje Rygoje. 1928 m. P. Vikonis išvyko į Urugvajų, dalyvavo Urugvajaus socialistų partijos veikloje. 1931–1940 m. redagavo „Naują bangą“, 1956–1959 m. bendradarbiavo leidiniuose „Darbas“, „Keleivis“, „Naujienos“. P. Vikonis mirė 1959 m. spalio 4 d. Montevidėjuje (Urugvajus).

Nuotraukoje – leidinio „Meilės keliais“ viršelis (Nr. 1).

Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas
Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas