XX a. antroje pusėje buvusioje Plukių kaimo teritorijoje sparčiai kūrėsi pramoninė Panevėžio miesto dalis. 1945 m. miesto žemėlapyje čia buvo pažymėti tik cukraus, linų fabrikai, pavienės sodybos, sklypai, Plukių kaimo kelias, punktyrais – būsimoji J. Janonio gatvė, o jau po poros dešimtmečių čia buvo visas pramoninis rajonas.

Įsigalinti sovietinė santvarka skatino ideologinę nuostatą dirbti „stachanovietiškai“ (sovietiniu mitu paverstas darbininko A. Stachanovo pasiekimas, kai jis neva per darbo dieną iškasė 102 tonas akmens anglies, nors išdirbio norma buvo 7 tonos). Nuo seno garsėję darbštumu Lietuvos žmonės išsaugojo šį būdo bruožą, nors sovietinė valdžia žlugdė žmonių iniciatyvą, vykdydama išlaikytinių psichologiją skatinusią politiką.

Kaip suteiktas J. Janonio gatvės pavadinimas

Gatvė pervadinta vykdant Panevėžio miesto Vykdomojo komiteto 1944 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. 17 „Dėl pakeitimo penkių gatvių pavadinimų Panevėžio mieste“. Dokumente, esančiame Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale rašoma: „Turint galvoje, kad Panevėžio miesto penkios gatvės laike fašistų okupacijos buvo pavadintos banditų vardais, kas erzina tarybinius gyventojus, Panevėžio miesto Vykdomasis komitetas nutaria:
1. Dr. Žemgulio gatvę pavadinti Antano Česnelio gatve. (A. Česnelis žinomas partizanas žuvęs laike okupacijos).
2. Dr. Gudonio gatvę pavadinti Juozo Danilavičiaus gatve (J. Danilavičius buvo 1940/1941 met. Panevėžio miesto Prokuroru ir laike okupacijos sušaudytas).
3. Dr. Mačiulio gatvę pavadinti Kazio Štaro gatve. (K. Štaras žinomas partizanas žuvęs laike okupacijos.)
4. Partizanų gatvę pavadinti rašytojo Janonio gatve. (Partizanų gatvė buvo fašistų pakeista ir reiškia banditų simbolį).
5. Birželio 22 d. gatvę pavadinti Džonto gatve. (Ši gatvė iki okupacijos ilgus metus buvo pavadinta Džonto gatve.).

Įmonės J. Janonio gatvėje

Ko tik negamino ir neperdirbo J. Janonio gatvėje! Čia kvepėjo kepama duona, rūkyta žuvimi, perdirbamais cukriniais runkeliais, malamais grūdais. Šioje gatvėje įsikūrusiose gamyklose buvo perdirbami linų pluoštai, gaminami baldai, kabeliai, autokompresoriai, tikslioji mechanika ir kt. Čia veikusių įmonių pavadinimai, savininkai laikui bėgant keitėsi.

Seniausias J. Janonio gatvėje – vadinamasis elevatorius, Grūdų produktų kombinatas. Įmonės istorija prasideda 1841 m., kai šioje vietoje, Plukių kaimo laukuose, buvo pastatytas tais laikais modernus malūnas.

Cukraus fabrikas, aplink kurį formavosi pramoninis rajonas, veikė nuo 1940 m. Keliolika metų tai buvo stambiausia įmonė mieste. Sovietmečiu cukraus fabrike buvo nemažas automašinų parkas, jomis iš kolūkių buvo suvežami cukriniai runkeliai. 2007 m. įmonė likviduota ir dabar didžiuliai raudonų plytų pastatai stovi tušti.

Iš Cukraus fabrikui pavaldžios autokolonos 1953 m. buvo įkurta savarankiška transporto įmonė. Vėliau ji papildyta automašinomis ir iš kitų miesto organizacijų. Taip J. Janonio gatvėje buvo įkurtos Autotransporto įmonės Nr.1 ir Nr. 2. Jos aptarnavo miesto pramonę ir Statybos ministerijai pavaldžias organizacijas: gabeno jų krovinius. Atokiau nuo kitų J. Janonio gatvėje veikusių įmonių dunksančio Linų fabriko įkūrimo data laikomi 1955-ieji. Iš pradžių čia buvo Linų šiaudelių pirminio apdirbimo fabrikas. Gamykla „Lietkabelis“ Panevėžyje įkurta 1958 m. Skelbiama, kad ją statė ir joje dirbo miesto jaunimas. Sparčiai besivystančiai elektronikos bei elektrotechnikos pramonės šakai Lietuvoje reikėjo kabelinės produkcijos. Įmonė garsėjo savo gaminiais, kurie buvo tiekiami visai Sovietų Sąjungai ir užsienio šalims.

J. Janonio gatvėje veikęs remonto fabrikas 1959 m. pertvarkytas į Autokompresorių gamyklą. Jau pirmaisiais savo veiklos metais įmonė pagamino pirmuosius ZIL 120 markės autokompresorius. Savo produkciją įmonė tiekė įvairių SSRS miestų automobilių fabrikams. 1969 m. įmonės patalpos gerokai praplėstos, naujoje teritorijoje Pramonės gatvėje pastačius pagrindinį gamyklos korpusą ir naujus gamybinius plotus. J. Janonio gatvėje buvusios linų kombinato virvių cecho gamybinės patalpos 1963 m. buvo perduotos Panevėžyje įsteigtai optikos prietaisų gamyklai. Pasikeitus gamybos profiliui, įmonė, atstovavusi naujajai miesto pramonės šakai, 1966 m. pavadinta Panevėžio tiksliosios mechanikos gamykla. Čia gamintos sudėtingos optinės-elektroninės grafikų skaičiavimo mašinos „Siluetas“ teigiamai vertintos net tarptautinėse parodose. 1999 m. įmonė bankrutavo.

Baldų fabriko, įsikūrusio J. Janonio gatvėje, priešistorė sudėtinga. Keitėsi įmonės pavadinimai, produkcija bei gamybiniai plotai. Įmonė vadinosi miesto pramkombinato medžio apdirbimo dirbtuvėmis Nr. 1, artelėmis „Ratas“, „Pirmyn“, „Raudonuoju švyturiu“. Šiaulių srities Panevėžio m. daugiaverslinės kooperatinės sąjungos artelė „Raudonasis švyturys“ gamino vežimus, tekinius (ratus), roges, ratlankius, rato dalis – stebules, baldus, įvairius stalių reikmenis, statines (tarą), pjautą miško medžiagą, malksnas, žaislus, remontavo baldus. Įmonės darbininkai dirbo taupiai: iš susidariusių gaminant vežimus medžio atliekų gamino taros dėžes. 1956 m. likviduojant artelinį verslą, įmonė reorganizuota į medžio apdirbimo kombinatą „Ąžuolas“, vėliau pavadintą baldų kombinatu. A. Dagelis leidinyje „Panevėžys“ (1969) rašė: tolimojo Afrikos žemyno vaikai sėdėdami patogiuose mokykliniuose suoluose, vargu ar žino, kad jie pagaminti Panevėžyje. Panevėžiečių gamybos mokyklinių naujų pavyzdžių suolų buvo randama daugelyje mūsų šalies bei užsienio mokyklų.

J. Janonio gatvėje 7 įkurtas (1966) Panevėžio duonos kombinatas. 2002 m. jis prijungtas prie AB „Vilniaus duona“.

Panevėžyje, J. Janonio g. 2, buvo kombinato „Lietuvos muilas“ žaliavų bazė. J. Janonio g. 3 buvo įsikūręs Pramonės įmonių valgyklų susivienijimas „Aidas“. J. Janonio g. 6 veikė  Panevėžio standartų ir matavimo technikos valstybinės priežiūros Elektrinių matavimų laboratorija. J. Janonio g. 9 buvo Žuvies realizavimo bazė.

Pramoninio rajono apgyvendinimas

Pokariu ypač buvo populiaru prie gamyklų ir fabrikų statyti gyvenamuosius namus įmonių darbininkams. Statė juos ir J. Janonio gatvėje. 1956 m. perduotas eksploatuoti Panevėžio pirminio linų šiaudelių apdirbimo fabriko darbuotojams skirtas dviejų aukštų mūrinis gyvenamasis namas, pastatytas įmonės teritorijoje. Jame įrengti 6 dviejų kambarių butai su virtuve, vonia ir kitais patogumais.

Butus savo darbuotojams pastatė ir buvęs elevatorius (Grūdų produktų kombinatas). Nors gyventi naujuose pramoninės zonos butuose buvo patogu, netrūko ir minusų: didelis triukšmas, toli prekybos centrai ir mokyklos.

J. Janonio gatvėje, netoli Cukraus fabriko klubo, buvo įrengtas nedidelis skveras, apželdintas medžiais ir dekoratyviniais krūmais. Panevėžiečių, prisėdusių ant medinių skvero suolelių, širdis džiugindavo ne tik rūpestingų rankų prižiūrimos žydinčios gėlės, bet ir linksmas žvirblių čirškavimas. Matyt, paukšteliai buvę sotūs grūdais, pribyrėjusiais Grūdų produktų kombinato prieigose.

Nuotraukoje – Panevėžio tiksliosios mechanikos gamykla. 1977 m. P. Kaupelio negatyvas. Iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.

Emilija Juškienė
Panevėžio kraštotyros muziejaus
Istorijos skyriaus vyresn. muziejininkė

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas