Ilga Respublikos gatvės Panevėžyje istorija. Ji dar vadinta Kepėjų gatve. 1871 m. miesto plane Kepėjų gatvės vietoje pažymėta Bajorų gatvė. Respublikos gatvė atsirado be plano. Iš pradžių ji buvo kreiva, vieni namai stovėjo arčiau gatvės, kiti toliau. Vėliau gatvė sutvarkyta ir buvo mėgstamiausia panevėžiečių pasivaikščiojimo vieta tarpukario ir pirmaisiais pokario metais.
Šioje gatvėje veikia viena garsiausių Panevėžio mokyklų – Balčikonio gimnazija, savo istoriją skaičiuojanti net nuo 1727 metų. Ji save laiko ir seniausia lietuviška gimnazija, įkurta 1915 m. spalio 1 d. Pirmiausia įsteigta realinė mokykla. Naujas pastatas už dvarininkų surinktas lėšas, prisidėjus ir savivaldybei, jai pastatytas 1884 m. ir rugsėjo 9 d. pašventintas. Statybai išleisti 75 tūkst. rublių. 1914 m. rudenį šiame pastate veikė gubernijos valdyba ir spaustuvė, 1915‒1918 m. ‒ vokiečių karo ligoninė, 1918 m. rudenį ‒ lietuvių gimnazija ir paralelinės klasės, kuriose mokyta rusų kalba. 1928 m. gimnazijoje įrengti elektriniai skambučiai. Mokyklos pavadinimai ne kartą keitėsi. 1919 m. liepos 1 d. ‒ 1925 m. čia buvo Panevėžio vyrų gimnazija, 1925‒1936 m. rugpjūčio 31 d. ‒ Panevėžio valdžios berniukų gimnazija, 1936 m. rugsėjo 1 d. ‒ 1940 m. rugsėjo 30 d. ‒ Panevėžio valstybinė berniukų gimnazija. Kunigas, rašytojas Aleksandras Dambrauskas-Jakštas, gyvenęs Respublikos g. 27, kurį laiką dirbo Panevėžio realinės mokyklos kapelionu.
Gatvėje išlikę nemažai senų pastatų. Iki šių dienų išlikęs pastatas Vasario 16-osios ir Respublikos gatvių kampe (dabar Respublikos g. 19), statytas po 1881 m. gaisro, priklausęs žymiausiam XIX a. pabaigos Panevėžio visuomenės veikėjui Povilui Puzinui. Didžiausias jo nuopelnas miestui – įsteigta ir pastatyta realinė mokykla. Kol vyko statybos darbai, mokyta paties P. Puzino namuose.
Nuo 1905 m. Respublikos gatvėje veikė Juzės ir Juozo Masiulių knygynas ir parduotuvė. Kitas garsus Panevėžio knygynas ‒ Šv. Kazimiero draugijos veikė Respublikos g. 34.
Respublikos gatvėje yra vienas pagrindinių Panevėžio miesto tiltų. 1925 m. važiuojamoji medinė dalis pakeista gelžbetonine perdanga ant senų atramų ir geležinių sijų. 1925 m. tiltą tvarkė inžinierius Pranas Markūnas.
Panevėžio pašto įstaiga pradėta organizuoti 1918-aisiais, 1920 m. ji persikėlė iš Elektros gatvės į caro laikų pastatą Respublikos gatvėje. Vėliau pastatytas mūrinis dviejų aukštų namas.
Nuo 1925 m. Panevėžyje nuomojamose patalpose veikė apygardos teismas. 1930 m. suremontuoti apygardos teismo rūmai. Architekto Mykolo Songailos suprojektuotas Lietuvos banko Panevėžio skyriaus pastatas, kuriam žemė pirkta už 20 tūkst. litų, iškilo 1931 m. Jame tebėra garsiosios Juozo Zikaro skulptūros.
1933 m. spalį į modernios architektūros pastatą Respublikos gatvėje įsikėlė žydų liaudies bankas. Jį suprojektavo miesto inžinierius Antanas Gargasas.
1934 m. Respublikos gatvė išgrįsta tašytais akmenimis.
Kitais metais Respublikos gatvėje pastatyti dar trys prabangūs namai: Juozo Bariso, Antano Balčo ir Rapolo Žitkevičiaus. To meto spauda ypač išskyrė modernų trijų aukštų J. Bariso namą su terasa ant stogo.
1926 m. trys broliai Savickiai Respublikos g. 71 įsteigė ekspedicijos kontorą. Jiems teko konkuruoti su verslininkais žydais. Respublikos g. 8 buvo žydo kailinių siuvėjo Mejerio Levino namas, išlikęs iki šių dienų. Respublikos g. 17 buvo Samuelio Ramo, stambaus statybinių medžiagų prekybininko, namas. 1924 m. A. Šacas atidarė savo laikrodžių parduotuvę Respublikos g. 23. Respublikos g. 15 buvo Morducho Koto spaustuvė.
Respublikos gatvėje gyveno akių gydytojas Lučno Jakovas. Jis evakavosi 1941 m., bet 1944 m. liepos 19 d. sugrįžo. Jo gyvenamas namas Respublikos g. 45 grąžintas 1945 m. balandžio 19 d. Kitas akių gydytojas A. Bridžius, apsigyvenęs Panevėžyje 1934 m., priiminėjo pacientus Respublikos g. 44.
Šioje gatvėje veikė ir garsusis Juozo Šukio kinematografas. Pastatą ir žemės sklypą 1922 m. jis įsigijo iš Marijos Davgvilavičienės, Marijos Turkulienės, Onos Belskienės, Zofijos, Marijos ir Vlado Sipnauskų. Leidimas steigti kinematografą išduotas 1925 m. Techninius pakeitimus pastate padarė inžinierius Solominas. 1925 m. gruodžio 26 d. atidarytas kino teatras „Pasaulis“ naujai įrengtame pastate Respublikos g. 31. 1928 m. liepos 14 d. Nina Fridmanienė savo name atidarė kino teatrą „Sirena“, kuris vėliau pavadintas „Garsu“.
Nuo 1934 m. liepos 1 d. gatvėje veikė J. Šukio kavinė „Metropolis“. 1936 m. pastatas parduotas vyskupijai už 28 500 litų.
1927 m. Respublikos g. 34, šalia „Rambyno“ viešbučio atidaryta Panevėžio apskrities savivaldybės vaistinė.
Nuo 1891 m. Respublikos g. 90 veikė mielių, spirito fabrikas. Jį nacionalizavus, direktoriumi dirbo Aleksas Bruneizeris. Netoli nuo fabriko įsikūrė Panevėžio 12-oji šaulių rinktinė. 1930 m. Panevėžio šaulių teatre įvestas elektrinis centrinis šildymas ‒ pirmasis Panevėžyje. 1939 m. lapkričio 26 d. vyko suremontuotų šaulių namų atidarymas, į kurį atvyko Lietuvos šaulių sąjungos vadas Pranas Saladžius. 1937 m. vyko varžytinės Panevėžio apskrities ligonių kasų rūmų statybai, kurias laimėjo Jofės ir Rameco firma. Pastatas išliko iki šių dienų.
1937 m. nutiesta kanalizacija Respublikos, Puzino, Plukių gatvėse.
1903 m. įsteigtas Panevėžio miesto sodas. 1934 m. jį pertvarkant, įrengtas fontanas, šulinys, pasodinta medžių ir gėlių. Pokario metais miesto sodas tapo ypač pamėgta ir panevėžiečių lankoma vieta. Joje pastatytos ir kelios skulptūros, ypač visi mėgo fotografuotis prie briedžio skulptūros.
Šioje gatvėje daug įdomių pastatų su savo istorijomis, visas net sunku suminėti.
Nuotraukos:
1. Bajorų gatvė.
2. Vyrų gimnazija. XX a. 4 deš.
3. Respublikos gatvės tiltas.
4. Statomas Lietuvos banko Panevėžio skyriaus pastatas. 1930 m.
5. Paštas Bajorų gatvėje.
Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas
Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
