Panevėžyje lygiagrečiai su geležinkeliu besidriekianti dabartinė S. Kerbedžio (buv. Sandėlių) gatvė palyginti, nėra labai sena, bet jos istorija įdomi. Šiandien ši gatvė tęsiasi nuo Nemuno–Pušaloto gatvių žiedo iki susikirtimo su Senamiesčio gatve rytinėje miesto dalyje. Tarpukariu gatvė buvo gerokai trumpesnė, be pavadinimo ir naudota geležinkelio transporto poreikiams. Nemaža būsimosios Sandėlių gatvės dalis priklausė siaurojo geležinkelio teritorijai. Tarpukariu čia pastatytos naftos produktų saugyklos, įvairių geležinkeliu atgabentų prekių ir krovinių sandėliai. Sandėlių gatve ji pavadinta tik sovietmečiu – 1950 m. Pirmasis gatvės pavadinimas sietinas su čia buvusių pastatų paskirtimi.

Lietuvos atgimimo sąjūdžio metais – 1989 m. vasario 13 d. Sandėlių gatvės pavadinimas pakeistas į Stanislovo Kerbedžio. Šis asmuo susijęs ne tik su Panevėžio kraštu, bet ir su geležinkeliais. S. Kerbedis (gimė 1810 m. Naudvaryje, Naujamiesčio vlsč., Panevėžio apskr. – mirė 1899 m. Varšuvoje) – Lietuvos tiltų inžinierius, Peterburgo mokslų akademijos garbės narys (1858). Jis buvo vienas iš Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio tiesimo vadovų. S. Kerbedis ne tik suprojektavo pirmąjį arkinį ketinį 8 tarpsnių su pasukama varstomąja perdanga tiltą per Nevą Sankt Peterburge, geležinkelio tiltus per Lugą ir Dauguvą, prisidėjo projektuojant Vilniaus ir Kauno tunelius, bet ir vadovavo šių objektų statybai.

Būsimojoje Sandėlių gatvėje gyvenamųjų namų buvo mažai. Tarpukariu čia stovėjo geležinkelio tarnautojų gyvenamasis būstas. Sandėlių gatvės pradžioje 1953 m. gyventojams miesto valdžia suteikė keletą nedidelių (po 600 m²) žemės sklypų individualių namų statybai. Vėliau Sandėlių gatvėje gyvenamųjų namų pastatyta nedaug, čia vienas po kito kilo įvairūs pramoniniai objektai: bazės, valdybos, aikštelės. Dėl nenuoseklaus apstatymo, vis pristatant naujų objektų, Sandėlių gatvėje labai išblaškyta pastatų numeracija.

Sovietmečiu Sandėlių g. 3 buvo įrengta „Lietkoopsąjungos“ autobazė bei Gamybinio susivienijimo „Liettara“ Panevėžio taros remonto įmonė. Miesto laikraščiuose mirguliavo skelbimai, kad Panevėžio taros ir statybinių medžiagų prekybos bazė, įsikūrusi Sandėlių gatvėje, parduoda gyventojams silikatines (Akmenės) ir skylėtas (Daugėlių ir Anykščių) plytas, asbocementinius vamzdžius, vandens šildymo kolonėles, parketą, metalinius garažus, lankinį plieną, medžio ir drožlių plokštes, įvairius liejinius krosnims ir kt.

Sandėlių g. 5 veikė Panevėžio taros ir statybinių medžiagų prekybos bazė. Vėliau tuo pačiu adresu įrengta ilgalaikio automašinų stovėjimo aikštelė Nr. 5. Tuo metu iš viso Panevėžyje tebuvo penkios tokio tipo aikštelės. Kitos buvo įrengtos Pergalės (dab. J. Bielinio) g., B. Grigo (dabar Parko) g., Pilėnų g. ir TSRS 60-mečio (dabar Ateities) g.

Buvusioje Sandėlių gatvėje ir šiandien stūkso Panevėžio geležinkelio stotis – geležinkelio statinių kompleksas. Sumanymas senąją medinę geležinkelio stotį pakeisti nauju statiniu kilo 1965 m. Projektuojant naują geležinkelio stotį buvo kilęs sumanymas Sandėlių gatvę vesti tuneliu ties naujosios stoties aikšte, nes praplėtus geležinkelio linijas pastatas būtų buvęs pernelyg arti gatvės. Panevėžio miesto valdžia Lietuvos SSR Ministrų tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto pirmininkui rašė: „Miesto architektūrinė taryba apsvarsčius stoties pastato vietos klausimą, priėjo išvados, kad projektuojant geležinkelio stotį būtina išspręsti visos aikštės išplanavimą ir užstatymą. Kadangi numatomas geležinkelio praplėtimas ties stotimi, naujasis stoties pastatas atsiras prie pat projektuojamos Sandėlių gatvės važiuojamosios dalies. Sandėlių gatvė bus magistralinė miesto gatvė su labai intensyviu autotransporto judėjimu. Ji jungs abu miesto pramonės rajonus. Gatvės trasos patraukti į pietus nebegalima dėl esamo naujo užstatymo. Prieita išvados, kad būtina Sandėlių gatvę projektuoti tuneliu po aikšte. Tokiu būdu išsispręstų autotransporto ir pėsčiųjų judėjimo klausimai stoties aikštėje.“ (Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas, f. 14, ap. 1, b. 441, l. 113). Tačiau tunelis taip ir nepastatytas, o nauja geležinkelio stotis duris panevėžiečiams ir miesto svečiams atvėrė 1976 m.

Sudėtinga pastato S. Kerbedžio (buv. Sandėlių) g. 16 istorija. Namas statytas 1937 m. Panevėžio geležinkelio stoties administracijos darbuotojams. Tam laikui prabangiai įrengtame name suprojektuoti 4 butai. Be stoties viršininko šeimos, čia apsigyveno vyriausiasis geležinkelio inžinierius ir dar dvi aukštesnių pareigūnų šeimos. Tačiau prasidėjus karui naujasis geležinkelio viršininkų namas ištuštėjo. Tuojau po karo į Sandėlių g. 16-ojo namo dalį įsikraustė ir 1944–1959 m. veikė sovietinė geležinkelio transporto milicija bei sovietinis saugumas. Pastarajam atiteko antroji namo dalis ir rūsiai. (G. Kudirkienė, Siauruko bėgiai įkvėpė gyvybę gatvei, Panevėžio rytas 2002 m. gegužės 29 d., Nr. 122, p. 6). Pastate kalinti ir kankinti antisovietinio pasipriešinimo dalyviai: 1941 m. birželio sukilimo dalyviai, partizanai, partizanų rėmėjai ir ryšininkai, besislapstantys nuo šaukimo į Raudonąją armiją ir kt. Sovietinis saugumas išsikraustė 1959 m. Nuo tada šiame pastate veikė geležinkelių darbuotojams skirta medicinos įstaiga. Pirmame aukšte buvo geležinkelininkų poliklinika, o antrame – stacionaro skyriai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, čia veikė slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė. 1996 m. ligoninės patalpos rekonstruotos. Remontuojant rūsį ir nuo sienų nuėmus dažų sluoksnį, rasti čia kalėjusiųjų pilni nevilties ir pagalbos šauksmo įbrėžti įrašai sienoje. Jie konservuoti ir išsaugoti. 1998 m. ant valstybės saugomo pastato sienos atidengta atminimo lenta.

Ties minėtu pastatu, kitoje Sandėlių gatvės pusėje buvo pirtis, į kurią švarintis plūsdavo geležinkeliečių šeimos bei kiti miesto gyventojai.

Sandėlių g. 7 sovietmečiu įsikūrė Kelių statybos valdyba. Ši bendrovė, įsteigta 1965 m., pastatė dešimtis tiltų, nutiesė šimtus kilometrų kelių.

Stoties ir Sandėlių gatvės kampe, kur šiandien stovi šiuolaikiški pastatai, anksčiau buvo žole apaugusi plynė. Šiek tiek toliau šalia gatvės stūkso apleisti kadaise klestėjusio Mėsos kombinato mūrai.

Sandėlių g. 10 1961 m. įsikūrė Gelžbetoninių konstrukcijų gamykla. Šiandien jos adresas – S. Kerbedžio g. 52. Kad sklandžiai vyktų daugiabučių gyvenamųjų namų statybos, tokios gamyklos įsteigtos visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Svarbią vietą Panevėžio pramoninėje veikloje užėmė 1951 m. įkurtas Linų kombinatas, kurio korpusai taip pat iškilo Sandėlių gatvėje. Ši įstaiga savo kokybiškais gaminiais garsėjo ir toli už Lietuvos ribų.

Užuominų apie smulkesnius bei užmirštus objektus, taip pat stovėjusius Sandėlių gatvėje, randame archyvuose. Prie Sandėlių g. 40 namo veikė vienas iš dviejų Mėsos kombinato artezinių šulinių. Aplink gręžinį penkių metrų spinduliu turėjo būti žalioji zona. Mėsos kombinato atsakingi darbuotojai raštu kreipėsi į miesto valdžią, informuodami, kad nėra galimybės šių taisyklių laikytis, bei prašydami pagalbos sprendžiant šią problemą. Jie rašė, kad gręžinys „randasi trijų metrų atstume nuo garažo pastato iš vienos pusės, o iš kitos pusės piliečio daržas ir sodas, todėl praplėtimas zonos savavališkai irgi nėra galimas.“ (Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas, f. 14, ap. 1, b. 441, l. 204).

Įdomus Sandėlių gatvės likimas: ilgą laiką ji buvo klestinčio geležinkelio pašonėje. Šiandien ji, jau kitu pavadinimu, driekiasi šalia merdinčio geležinkelio, ir yra viena judriausių Panevėžio gatvių.

Nuotraukos:
1. Statybinių medžiagų pakrovimo vieta Sandėlių g. Panevėžys, apie 1958 m. Nuotr. iš V. R. Vitkausko kopijų kolekcijos.
2. 1944–1959 m. buvęs geležinkelio transporto milicijos ir sovietinio saugumo pastatas Sandėlių g. Panevėžys, 2011 m. V. R. Vitkausko nuotr.
3. Buvusi pirtis Sandėlių g. Panevėžys, 2010 m. V. R. Vitkausko nuotr.
4. Linų kombinato pastatas Sandėlių g. Panevėžys, apie 1955 m. Nuotr. iš V. R. Vitkausko kopijų kolekcijos.

Emilija Juškienė
Panevėžio kraštotyros muziejaus
Istorijos skyriaus vyresn. muziejininkė

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas