Ši gatvė cariniais laikais vadinta Pieski arba Smėlio gatve. 1910 m. Smėlynės gatvė išgrįsta. Spaudoje rašyta: „Prieš pirmą pasaulinį karą „Ferma“ dabar Smėlynės gatvė buvo pagarsėjusi peštynėmis. Dabar jos persikėlė į Agronomijos ir Piniavos gatves.“ 1919 m. lapkritį Smėlynės gatve pradėta vadinti gatvė, prasidedanti nuo tilto. Vokiečiai Smėlynės gatvę priskyrė miestui Pirmojo pasaulinio karo metais.

Gatvės istorija glaudžiai susijusi su Panevėžio apskrities ligonine. 1921 m. Panevėžio apskrities valdyba iš žemės reformos valdybos gavo žemės sklypą, kur 1923 m. pastatytas Panevėžio apskrities ligoninės medinis pastatas pagal inžinieriaus Keraičio projektą. Statybos darbai kainavo 100 tūkst. litų. Ligoninėje, kurioje buvo tik 10 kambarių, įsikūrė chirurgijos ir gimdymo skyrius. Prie ligoninės buvo didelis sodas. Į 1924 m. pastatytą mūrinį priestatą įkeltas gimdymo skyrius. Nuo 1930 m. ligoninės skyriai persikėlė į mūrinį 2 aukštų pastatą, pastatytą tame pačiame sklype 1930 m. (projekto autorius architektas Romanas Steikūnas). 1931 m. ligoninėje įrengtas rentgeno kabinetas. 1933 m. joje įsikūrė akių, ausų, nosies ir gerklės skyriai. Dabar ligoninė, kurioje buvo modernus centrinis šildymas, užėmė 5 ha buvusiame gražiame caro generolo Zacharijaus Antonovičius Liackio dvare. Didžiausias ligoninėje buvo chirurgijos skyrius, kuriam vadovavo gydytojas Stasys Mačiulis. Skyriuje tilpdavo apie 80‒90 ligonių. Nors Panevėžio ligoninė buvo viena moderniausių Lietuvoje, 1935 m. pradėtas statyti antras priestatas (projekto autorius Vytautas Landsbergis-Žemkalnis), kuris atiduotas naudoti 1936 m. Jo statyba kainavo apie 170 tūkst. litų (kartais nurodoma 146 tūkst. litų suma). Jame įsikūrė ambulatorija, raštinė ir gimdymo skyrius. Panevėžio apskrities ligoninės gydytojai, išdirbę 3 metus, buvo siunčiami praktikuotis į užsienį.

1939 m. birželio mėnesį Panevėžio apskrities ligoninės kieme pastatytas gražus Amatų mokyklos moksleivių kryžius. 1940 m. vasario 19 d. dėl elektros laidų susijungimo pastogėje ligoninėje kilo gaisras. Nuostoliai siekė 100 tūkst. litų. Daugiausia nukentėjo vidurinysis korpusas. Išdegė kai kurių palatų lubos ir vidaus medinės pertvaros. Gerokai nukentėjo gimdymo ir chirurgijos skyriaus įrenginiai. Dešinysis korpusas išliko visai sveikas. Ligoniai perkelti į mergaičių gimnaziją.

1932 m. Smėlynės gatvėje pastatytas modernus Mergaičių gimnazijos pastatas (architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis). 1931 m. ruošiant teritoriją gimnazijai organizuotos varžytinės ‒ už vieno medžio su kelmu išrovimą mokėta 17 litų. Panevėžio mergaičių gimnazija išaugo iš 1915 m. spalio 1 d. įkurtos Panevėžio gimnazijos.

1933 m. Smėlynės gatvėje pastatytas Panevėžio apskrities Panevėžio valsčiaus pastatas, kurį projektavo Panevėžio apskrities inžinierius Kazys Germanas.

Šioje gatvėje dirbo žinomi gydytojai. 1927 m. rugsėjį Antanas Didžiulis persikėlė į Smėlynės g. 15 pastatą priešais bažnyčią. 1937 m. gydytoja Zubinienė atidarė kabinetą Smėlynės g. 5A.

Smėlynės gatvėje buvo akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabriko parduotuvė, prie kurios moterys laukdavo pigesnių prekių nuo 6 valandos ryto. 1934 m. Smėlynės g. 8 atidaryta Panevėžio apskrities savivaldybės vaistinė, kurios vedėju dirbo Liudas Žemaitis. 1933 m. škaplierių dirbtuvė, priklausiusi V. Grinkevičiūtei, persikėlė į Smėlynės g. 18.

1940 m. balandžio 8 d. Panevėžyje kilo nemažas potvynis, vanduo pasiekė Smėlynės gatvę ties tiltu.

Tais pačiais metais ilgiausia Panevėžio mieste Smėlynės gatvė naujai išgrįsta, sutvarkyti šaligatviai.

1952 m. Smėlynės gatvė tapo N. Gogolio gatve. Senasis pavadinimas grąžintas 1989 m. vasario 13 d.

Nuotraukos:
1. Panevėžio valstybinės mergaičių gimnazijos pastatas. XX a. 4 deš.
2. Panevėžio apskrities ligoninė. 1938 m.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas