Suaugusiųjų institutai nacių okupacijos metais veikė ne viename Lietuvos mieste, jie laikyti tarpine grandimi tarp specialiųjų vidurinių ir aukštųjų mokyklų. Šie institutai buvo išlaikomi Švietimo valdybos ir Profesinės sąjungos lėšomis, pinigų gauta ir iš surinktų mokesčių už mokslą. Institutų būta dviejų rūšių: „A“ ir „B“ ciklų. Į „A“ ciklų institutus priimti  moksleiviai, pateikę baigtą gimnaziją patvirtinantį diplomą, o į „B“ ciklų mokymo įstaigas galėjo stoti ir mokęsi tik progimnazijoje.

Panevėžyje Suaugusiųjų institutas pradėjo veikti 1943 metais. Spalio mėnesį buvo laikomi lietuvių, vokiečių kalbų ir matematikos egzaminai. Stojantiems į pirmą kursą vokiečių kalbos egzamino laikyti nereikėjo. Už mokslą institute per metus tekdavo sumokėti 100 reichsmarkių. Institutas surinko apie 400 studentų, o dėstytojais galėjo dirbti tik asmenys, įgiję aukštąjį arba specialųjį vidurinį išsilavinimą ir turintys  pedagogo kvalifikaciją. Užsiėmimai šioje mokymo įstaigoje vykdavo vakarais. Panevėžio suaugusiųjų instituto įkūrimo reikalais rūpinosi vyresnysis mokytojas P. Balčiūnas, jam įveikti daug iškilusių sunkumų padėjo profesinių sąjungų Panevėžio atstovas E. Krištaponis.

Panevėžio suaugusiųjų institute veikė 5 skyriai: agrotechnikos skyrius (jame – daržininkystės ir bitininkystės šakos), prekybos-kooperacijos skyrius (jame – įmonių buhalterijos ir administravimo šakos). Į prekybos ir kooperacijos skyrių būdavo priimami asmenys, baigę žemesniąją (trimetę) prekybos mokyklą ar 4 gimnazijos klases. Trečiasis skyrius – technikos (šiame – statybininkų elektrikų ir mechanikų šakos). Į jį priimti asmenys, baigę amatų mokyklas ar 4 gimnazijos klases. Ketvirtasis – ekonomikos buhalterijos skyrius. Penktasis – bendrojo mokslinimo skyrius, kuriame mokyta komercinių disciplinų. Suaugusiųjų institutui organizuoti veiklą buvo nelengva, nes neturėta nuolatinių patalpų. Užsiėmimai šioje mokymo įstaigoje vykdavo vakarais, norėdami išgyventi dėstytojai dirbo ir kitų darbų. Kaip ir kitose mokyklose, vieni dėstytojai studentams patikdavo labiau, kiti sulaukdavo mažesnio populiarumo. Itin mėgtas sociologiją dėstęs kunigas Stanislovas Mažeika, į jo paskaitas ateidavo visi studentai.

1944 m. gegužės 31 d. Suaugusiųjų institute baigėsi pirmieji mokslo metai. Deja, jie buvo ne tik pirmieji, bet ir paskutinieji. 1944 m. rudenį institutas veiklos nebeatnaujino, Panevėžyje jis veikė tik vienerius metus. Suaugusiųjų instituto įsteigimas – tai bandymas sunkiais karo metais Panevėžyje atidaryti mokymo įstaigą, vėliau galėjusią įgyti aukštosios mokyklos statusą.

Nuotraukoje – kunigas S. Mažeika MIC. Fotoateljė „Modern“. Kaunas. 1933 m. Žemaičių vyskupystės muziejus ŽVM GEK 3148/37.

Nuotrauka iš www.limis.lt.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas