1. Panevėžio valstybinės gimnazijos paralelinių klasių laida. 1923 m. Nuotrauka iš V. Vyšniausko kolekcijos

Švietimas Panevėžyje 1918–1940 m.

Carinės Rusijos valdymo laikais Panevėžio mieste buvo tik kelios pradinės mokyklos, įsikūrusios nuomojamose patalpose. 1918 m. sausio 1 d. atidaryta pirma pradinė mokykla. Nuo 1919 m. ji buvo nuomojamose patalpose – B. Kusinskio privačiame mediniame name adresu Šeduvos gatvė Nr. 26. Mokyklų numeracijos tuo metu nebuvo. Vedėju paskirtas Juozas Balčiūnas.

Postūmis statyboms – 1920 m. įkurtas Lietuvos atstatymo komisariatas. Jis formavo statybų gaires visoje Lietuvoje. Nemažas dėmesys buvo skiriamas statyboms Panevėžio mieste. Deja, iš pradžių viskam labai trūko lėšų. 1922 m. pradėta naujos 6 komplektų pradžios mokyklos statyba. Mokyklai vieta parinkta Marijos ir Klaipėdos gatvių kampe. Mokyklos statyba labai rūpinosi Panevėžio miesto burmistras Bronius Adomulis. Pirmas žymesnis pastatas – pradinė mokykla Nr. 1 Marijos gatvėje, pastatyta 1923 m. pabaigoje. Šios mokyklos projekto autorius – miesto inžinierius M. Stanevičius.

3 deš. pradinis mokslas Lietuvoje ir Panevėžyje vis labiau populiarėjo. 1928 m. Panevėžio mieste ir iki 1931 m. Panevėžio apskrityje pradinis mokslas tapo privalomas. Kai kurios mokyklos neturėjo savo patalpų, jas reikėjo nuomotis. Gerų patalpų mokykloms labai trūko. 1932 m. Nevėžio gatvėje atidaryta pradžios mokykla Nr. 4. Ypač prastose sąlygose dirbo pradžios mokykla Nr. 3. 1935 m. Ukmergės gatvėje pagal statybos inžinieriaus Antano Gargaso projektą pastatytas pats moderniausias pradinės mokyklos Nr. 3 pastatas Panevėžio mieste. Toje vietoje buvęs arklių turgus iškeltas į Margių gatvę. Mokykla pašventinta 1935 m. gruodžio 7 dieną. Statyba kainavo 253 000 litų. Atidarymo iškilmėse dalyvavo vidaus reikalų ministras Julius Čaplikas ir Švietimo ministerijos atstovas. Nuo 1936 m. buvo įvestos 6 skyrių pradžios mokyklos. 1938 m. pagal statybos inžinieriaus A. Gargaso projektą pastatyta pradžios mokykla Danutės gatvėje. Ji tapo pradžios mokykla Nr. 1. Statyba kainavo 180 000–190 000 litų. 1940 m. Maironio gatvėje užbaigta pradžios mokyklos Nr. 2 statyba.

Nuo 1915 m. spalio 1 d. Panevėžyje veikė pirmoji Lietuvoje gimnazija, kurioje dalykai buvo dėstomi lietuvių kalba. Ją baigė daug garsių Lietuvos žmonių. Mokytojais dirbo G. Petkevičaitė-Bitė, Juozas Zikaras, Mykolas Karka ir kiti visai Lietuvai žinomi žmonės. Iki 1932 m. gimnazijoje atskirai buvo berniukų ir mergaičių klasės. Ypač gimnaziją išgarsino „Meno kuopa“. Dalis pabėgėlių, grįžusių į Panevėžio miestą 1918 m. pabaigoje, buvo įpratę kalbėti rusiškai. Rusų kalba jų vaikai mokėsi carinės Rusijos mokyklose. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos švietimo ministerija nusprendė prie veikiančių valstybinių gimnazijų atidaryti paraleles klases rusų kalba. Čia mokymas turėjo vykti pagal valstybinių gimnazijų programą. 1919 m. sausio mėn. Panevėžyje prie valstybinės gimnazijos atidarytos paralelės klasės. 1919 m. pabaigoje paralelėse klasėse mokėsi 276 mokiniai. Pirmuoju direktoriumi tapo Petras Šernas. Iki 1925 m. paralelėms klasėms vadovavo atskiras direktorius. 1925 m. įvesta bendra administracija su valstybine gimnazija, bet greitai paralelėms klasėms buvo paskirtas naujas direktorius. Gimnazijos direktoriais buvo P. Šernas, žinomi lietuvių visuomenės veikėjai Jonas Yčas, Konstantinas Šakenis, kalbininkas Juozas Balčikonis. Paskutiniu direktoriumi buvo žinomas istorikas ir vadovėlių autorius Karolis Kliuksinas. Likus labai mažam mokinių skaičiui, Panevėžio valstybinėje gimnazijoje paralelinių klasių veikla sustabdyta, o 1928–1929 m. mokykla uždaryta.

1933 m. vasario 18 d. kunigas J. Žitkevičius pašventino naujai pastatytus Panevėžio mergaičių gimnazijos rūmus. Mergaitės mokėsi atskirai nuo berniukų. Projektą paruošė žinomas architektas Vytautas Landsbergis.

Didelis Mykolo Konkulevičiaus darbas – miškų technikų mokyklos įkūrimas Panevėžyje. Ši mokykla įkurta 1921 m. gegužės 1 dieną. Ji ruošė miškų ūkiui reikalingus specialistus. Iš pradžių Kursuose mokslas tęsėsi 8 mėnesius. Jį sudarė 6 mėnesiai teorijos ir 2 mėnesiai praktikos. Priimami baigę ne mažiau kaip 6 gimnazijos klases. Baigusiems 4 ar 5 gimnazijos klases buvo rengiami papildomi egzaminai. Vasaros atostogų metu vykdavo būsimųjų miškininkų praktika. Pirmąją laidą baigė 27 mokiniai. Baigę labai gerais pažymiais, įgydavo I laipsnio miškų techniko teises. 14 baigusiųjų dirbo miškų technikais ir taksatoriais. 1923 m. šie kursai tapo pilnateise Panevėžio miškų technikų mokykla. Mokslas trukdavo jau pilnus metus, o nuo 1924 m. – 2 metus. Pirmieji Lietuvos miškotvarkininkai ir buvo Panevėžio mokyklos moksleiviai. Mokykla veikė iki 1926 m. liepos 1 dienos.

Panevėžyje mokytojų seminarija įsteigta 1919 m. liepos 1 d. Kartais įsteigimo data nurodoma birželio 13 diena, nes tą dieną seminarijos direktoriumi paskiriamas žinomas lituanistas Juozas Balčikonis. Seminarija kūrėsi nuomojamose patalpose Marijos gatvėje. Į seminariją iš pradžių stojo neturtingų miestiečių ir kaimiečių vaikai, nes mokslas buvo nemokamas. Stodavo 14–16 metų, bet vienas kitas buvo sulaukęs ir 30 metų. Panevėžyje seminarijos kūrimosi reikalais užsiėmė lituanistas Juozas Balčikonis. 1936 m. paskutinę laidą baigė 29 seminaristės. 1936 m. Seminarija galutinai likviduojama. Trumpą laiką Panevėžyje 1918–1919 m. veikė kunigo Juozapo  Stakausko ir muziko Vlado Paulausko įkurta muzikos mokykla.

1927 m. gegužės 24 d. Skaistakalnio dvaro patalpose atidaryta vidurinė berniukų amatų mokykla. 1936 m. jie galutinai persikėlė į buvusios Panevėžio mokytojų seminarijos patalpas. 1927 m. spalio 3 d. Panevėžyje pradėjo darbą Lietuvos švietimo draugijos dvimetė mergaičių amatų mokykla, rengusi amatininkes ir šeimininkes. Mokyklą įkūrė Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų tarnaičių kongregacijos seserys, kurioms vadovavo vienuolių bendruomenės sesuo Margarita Rimkevičaitė. Pirmąja mokyklos direktore paskirta Eleonora Porvanieckaitė. Buvo priimamos merginos nuo 14 metų amžiaus, baigusios pradžios mokyklą. Nuo 1928 m. rudens, be įprastų bendrojo lavinimo dalykų, buvo mokoma specialiųjų dalykų: sukirpimo, siuvimo, audimo, nėrimo, knygrišystės, rankdarbių, bažnytinių rūbų puošybos, skalbimo, virimo, kepimo, konservavimo, tvarkos bei maisto laikymo. Pradėti dėstyti su žemės ūkiu susiję dalykai: daržininkystė, sodininkystė, bitininkystė, pienininkystė, gyvulininkystė bei paukštininkystė. Mokykla turėjo geras sąlygas praktiniam lavinimui: sodą su šiltnamiais ir bitynu, pieninę, kitus ūkinius ir buitinius pastatus. Mokykla turėjo valstybinės mokyklos teises. 1935 m. pradėtas, o 1936 m. baigtas statyti didelis Panevėžio mergaičių amatų-ruošos mokyklos priestatas. Mokykla pašventinta 1936 m. lapkričio 22 dieną.

Panevėžyje veikė ir tautinių mažumų mokyklos. Iki 1930 m. veikė rusų pradinė mokykla. Ji prijungta prie pirmos pradinės. Veikė lenkų pradinės mokyklos ir nuo 1919 m. vasario 7 d. – lenkų gimnazija. Stiprias pozicijas mieste turėjo žydų bendruomenė. Atidarytos kelios žydų pradinės mokyklos. Jos keitė adresus. Buvo Ramygalos, Sodų gatvėje. Nuo 1920 m. veikė žydų gimnazija, nuo 1925 m. – žydų vidurinė mokykla. 1928 m. savo veiklą pradėjo žydų mergaičių gimnazija. Žydų vidurinė mokykla uždaryta 1935 metais.

Respublikos laikais Panevėžio mieste nebuvo valstybinių vaikų darželių. Jų tinklą koordinavo privačios organizacijos. 4 deš. pradžioje 2 vaikų darželius išlaikė Lietuvos vaiko draugijos Panevėžio skyrius, kuris rūpinosi neturtingų vaikų šelpimu. Nuo 1931 m. kovo mėn. veikė Lietuvos vaiko draugijos Panevėžio skyrius. Šie darželiai buvo skirti bendruomenės vaikams. Juos  lankė darbininkų vaikai. 1935 m. duomenimis pirmasis šios draugijos darželis įkurtas 1931 m. birželio 1 dieną. Šv. Vincento ir Paulo draugija išlaikė vaikų lopšelį Tiškevičiaus aikštėje. Šis lopšelis veikė nuo 1920 metų, o 1927 m. jo valdymą perėmė Šv. Vincento ir Paulo draugija. Iki 1937 m. jį lankė 514 kūdikių. Kai kurie vaikai buvo našlaičiai, kai kurių motinos sėdėjo kalėjime, dalis kūdikių buvo palikti tėvų. Draugijos lėšas gaudavo iš rėmėjų. Dalį lėšų joms skirdavo miesto savivaldybė.

1930 m. Šv. Vincento ir Paulo draugijos iniciatyva atidarytas vaikų darželis Varnaičių gatvėje. 1933 m. spalio–lapkričio mėn. jis perkeltas į Šiaulių gatvę. 1933 m. lapkričio 26 d. iškilmingai pašventintos šio darželio patalpos. 1933 m. lapkričio 26 d. pašventintas vaikų darželio naujas pastatas adresu Šiaulių gatvė Nr. 13. Šis gražus medinis pastatas pastatytas Šv. Vincento ir Paulo draugijos iniciatyva.

1933–1935 m. Panevėžyje veikė vaikų darželis inteligentų vaikams. 1939 m. Panevėžyje buvo 2 Lietuvos vaiko draugijos darželiai Senamiesčio ir Pušaloto gatvėse.

1939 m. spalio–lapkričio mėn. Panevėžyje Senamiesčio parapijos iniciatyva įsteigtas darželis katalikų vaikams.

Panevėžyje nemažai buvo ir kitų tautų. Prie žydų „Javnės“ gimnazijos buvo atidarytas vaikų darželis. Nepriklausomybės pradžioje veikė ir vokiečių vaikų darželis.

1939 m. Panevėžyje veikė iš Klaipėdos atkeltas pedagoginis institutas.

Nuotraukos:
1. Panevėžio valstybinės gimnazijos paralelinių klasių laida. 1923 m.  
2. Panevėžio valstybinės mergaičių gimnazijos moksleivės fizinio lavinimo pamokoje. XX a. 4 deš.
3. Panevėžio vidurinės mergaičių amatų ruošos mokyklos Velykų stalas. 1934 m.  
4. Panevėžio pedagoginio instituto vinjetė. 1939 m.
5. Panevėžio lenkų gimnazijos pastatas. 1931 m.

Nuotraukos iš V. Vyšniausko kolekcijos.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas