Ukmergės gatvė yra viena seniausių Panevėžio magistralinių gatvių. Tarpukario metais ji buvo tiesi tik iki Muilo fabriko. Jau 1788 m. minima Dvaro gatvė. Nuo 1872 m. ji vadinta Vilkmergės gatve, 1915‒1918 m. ‒ Vedigeno gatve. Kaip rašoma Savivaldybės nutarime, nuo turgaus iki laukų ėjusi Vilkomirskaja gatvė 1919 m. pavadinta Ukmergės gatve. 1961 m. rugpjūčio 3 d. ji pervadinta kosmonauto Jurijaus Gagarino vardu. 1989 m. rugpjūčio 29 d. grąžintas Ukmergės gatvės pavadinimas. 1989 m. rugpjūčio 28 d. Panevėžio miesto VK sprendimu Nr. 209 „Dėl gatvių pavadinimų pakeitimų“, atsižvelgiant į miesto gyventojų pasiūlymus ir siekiant atkurti istoriškai susiklosčiusius gatvių ir aikščių pavadinimus, nuspręsta Lenino aikštei grąžinti Laisvės aikštės vardą, Komjaunimo a. ‒ Nepriklausomybės a., Keturių komunarų a. ‒ Savanorių a., Andrijanovo g. ‒ Krekenavos g., J. Gagarino g. ‒ Ukmergės g. pavadinimą.
1912 m. į Ukmergės gatvę perkeltas arklių turgus. 1927 m. šioje gatvėje buvo 5-oji policijos nuovada. 1931 m. Ukmergės g. 2 buvo notaro, Steigiamojo Seimo nario Konstantino Bražėno kontora.
Nuo 1794 m. Ukmergės gatvėje veikė Didžioji žydų sinagoga. Visa gatvė link Basanavičiaus gatvės buvo žydų šventyklų rajonas.
Šioje gatvėje buvo įsikūrę nemažai stambesnių ir smulkesnių verslo įmonių. Nuo 1874 m. čia veikė brolių V. ir S. Subockių manufaktūros ir galanterijos parduotuvė. Leizerio Berro Chazeno linų apdirbimo fabrikas įregistruotas 1925 m. vasarį Ukmergės g. 44. Jis įrengtas išsinuomotose nusigyvenusios bendrovės „Mechanikas“ patalpose. Ukmergės g. 43 veikė E. Kagano garo malūnas, vėliau priklausęs Stasio Montvilo įpėdiniams ir vadintas „Inkaro“ malūnu. Nacionalizavus šį malūną, jo vietoje vėliau buvo siuvimo fabrikas „Nevėžis“. J. Mikšio malūnas Ukmergės gatvėje išnuomotas žydo Menašes Brauerio šeimai. Ukmergės gatvėje J. Mikšys įkūrė karstų dirbtuvę ir parduotuvę. Šioje gatvėje veikė A. Volbergo ir Danielio Sorskio virvių dirbtuvė „Virvalit“. G. Segalio kepykla veikė Ukmergės g. 15. Ukmergės g. 49A veikė fabrikas verpykla „Vilna“, priklausęs Chaimui ir Gitelei Maisler iš Kauno. Verslas ne visiems vienodai sekėsi. 1934 m. bankrutavo šioje gatvėje veikęs Neftelio Ješurino šukų fabrikas. 1934 m. kovo 1 d. Ukmergės gatvėje apvogta laikrodininko Mogilniko krautuvė ir dirbtuvė. Išnešta naujų ir taisyti atneštų laikrodžių už 1 000 litų. 1933 metais, suremontavus didelės buvusios mūrinės skerdyklos patalpas ir pritaikius muilo gamybai, Ukmergės gatvėje pradėjo veikti muilo fabrikas. Per dieną buvo pagaminama tūkstantis kilogramų muilo. Pradžioje buvo gaminamas skalbiamasis muilas „Skalbėja“, kurio gabalėlis kainavo 90 centų, vėliau – tualetinis muilas „Gražuolė“, pardavinėtas už 50 centų. 1938 m. „Lietuvos muilo“ Panevėžio fabrikas pagamino 714 tūkst. kilogramų muilo skalbiniams, 67 tūkst. kilogramų tualetinio muilo, 144 tūkst. kilogramų tepalo ratams ir 64 172 dėžes batų tepalo. Fabrikui vadovavo diplomuotas chemikas Vladas Zelčius. 1938 m. gegužės 31 d. Ukmergės gatvės dalis nuo „Lietuvos muilo“ iki Kęstučio gatvės pavadinta Staniūnų gatve. Taip muilo fabrikas atsidūrė kitoje gatvėje.
1926 m. birželio 16 d. Ukmergės gatvės name, priklausiusiame Rusinienei, atidarytas stambiausios žydų sporto draugijos „Makabi“ skyrius, vienijęs 222 narius. Nemažai namų Ukmergės gatvėje priklausė žydų tautybės asmenims. Ypač prabangus buvo Zelmano Rabinovičiaus namas. Jame 1910 m. buvo atidarytas antrasis kino teatras Panevėžyje „Modern“. Pirmojo pasaulinio karo metais pastatas buvo sugriautas. 1921 m. jį leista atstatyti. Ukmergės gatvėje keli namai priklausė Braueriams. Jų namo Ukmergės g. 34 antrame aukšte gyveno gydytojas Stanislovas Mačiulis. Kitame M. Brauerio name gyveno inžinierius Kazimieras Germanas, o to paties namo trečiame aukšte ‒ teisininko Klemenso Armino šeima. Kartais žinomo panevėžiečio Juozo Čerkeso-Besparnio adresas buvo nurodomas kaip Ukmergės gatvė, Pragiedruliai.
1935 m. Ukmergės g. 56 atidaryta tuo metu pati prabangiausia mieste 3-ioji pradinė mokykla. Jos statyba kainavo 253 tūkst. litų. Į atidarymo iškilmes atvyko Vidaus reikalų ir Švietimo ministerijos atstovai, dainavo Vlado Paulausko vadovaujamas vaikų choras.
Šią gatvę kaip ir kitas reikėjo tvarkyti. Kaip rašė tuometinė spauda, ne visi gyventojai gražiai elgėsi: „Ukmergės gatvėje mušamos paltai, poduškos, antklodės. Ukmergės gatvės poniutės nuo savo balkonų praeivius mėgsta pavaišinti šiukšlėmis.“ Spaudoje rašyta ir apie irstantį medinį šaligatvį. Bet buvo ir teigiamų poslinkių. 1928 m. gatvėje įrengti cementiniai šaligatviai. 1936 m. gatvė pažeminta, kad susilygintų su Kęstučio gatve
Šioje gatvėje dirbo nemažai gydytojų. Gydytojas Judelis Faivušas Borokas gyveno Ukmergės g. 4. Akių gydytoja E. Jakubėnaitė-Keršulienė dirbo Ukmergės g. 36. Dantų gydytoja Sprigaitaitė 1926 m. naujai atidarytame kabinete priiminėjo pacientus 47-tame name.
1825 m. Ukmergės gatvėje veiklą pradėjo Evangelikų liuteronų bažnyčia. 1831 m. bažnyčia sudegė. 1843 m. barono fon Ropo iniciatyva pastatyta nauja bažnyčia, tebeveikianti iki šių dienų.
1950 m. liepos 18 d. prie Ukmergės gatvės prijungta Česnelio gatvė.
2003 m. birželį šioje gatvėje atidaryta parduotuvė „Maxima“.
Dabar tai gražiai sutvarkyta Panevėžio miesto gatvė.
Nuotraukos:
1. Vilkmergės gatvė. XX a. pr.
2. Ukmergės gatvė. XX a. 4 deš.
3. Pradinė mokykla Ukmergės gatvėje. 1939 m.
4. Ukmergės gatvė. G. Kartano nuotrauka. 2020 m.
Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas
Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
