1. Panevėžio miesto vaistinė. XX a. 4 deš. Nuotrauka iš M. Dirsės archyvo

Vaistinės Panevėžyje (1918–1940 m.)

Seniausia Panevėžio vaistinė įsteigta Engelmano 1795 m. Turgaus aikštėje. 1867 m. atidarytas tos vaistinės filialas Panevėžio priemiestyje Mikolajeve. Šis filialas buvo laikomas antrąja vaistine Panevėžyje. Jai vadovavo provizorius Petras Varevičius. Vėliau Engelmano vaistinę perėmė E. Giršfeldas. 1867 m. gruodžio 22 d. Panevėžyje atidaryta Dominyko Reingardo vaistinė. Miesto valdžia gerbė vaistininkus ir vertino jų darbą. XIX a. Panevėžio miesto plane minima Aptiekos gatvė. Ji išliko iki nepriklausomos Lietuvos metų, vėliau pavadinta Elektros gatve.

L. N. Bliumentalio vaistinė minima 1896 m. Panevėžio miesto vaistinių sąraše. 1905 m. provizorius E. Giršfeldas vaistinę pardavė Levui Govšovičiui. Ten dirbo ir provizorius L. B. Subockis. 1905 m. Panevėžio mieste minimos dvi vaistinės ir 5 parduotuvės, prekiaujančios vaistais. Tai Leibos Govšovičiaus ir Jochelio Bero Subockio vaistinės. Cariniais laikais Panevėžyje buvo ir M. Kaco vaistų sandėlis. Vėliau L. B. Subockis atidarė atskirą vaistinę, bet ji sudegė.

2. L. N. Bliumentalio vaistinė Panevėžyje. Nuotrauka iš M. Dirsės archyvoNaujas vaistinių vystymosi etapas prasidėjo jau nepriklausomos Lietuvos laikais. 1919 m. L. B. Subockis vaistinę atidarė Šeduvos gatvėje. Dar nuo 1912 m. veikė A. Laurinaičio vaistų parduotuvė. 1919 m. Antanas Laurinaitis gavo leidimą atidaryti vaistų sandėlį Šeduvos ir Respublikos gatvių kampe. 1920 m. susijungę Antanas Laurinaitis ir Juozas Zaborskis Šeduvos ir Respublikos gatvių kampe atidarė trečią vaistinę mieste. Antanas Laurinaitis skyrė patalpas, Juozas Zaborskis turėjo leidimą verstis vaistininko praktika. Prie vaistinės buvo ir laboratorija, kurioje gamino vaistus, dantų pastą „Talobont“, įvairius kremus, veterinarinius vaistus. 1921 m. provizorius Fulgentas Šadzevičius atidarė ketvirtą vaistinę mieste adresu Ramygalos g. Nr. 18. Vėliau ji persikėlė į F. Šadzevičiaus namus adresu Ramygalos g. Nr. 1. 1923 m. staiga mirė provizorius J. B. Subockis ir vaistinė atiteko jo žmonai. Įpėdiniai vaistinę 1932 m. pardavė gydytojai Keršulienei, o pastaroji 1934 m. vaistinę pardavė provizoriui Steponui Kairiui. Ji veikė adresu Vasario 16 g. Nr. 3.

Kartu su privačiomis kūrėsi ir valstybinės vaistinės. 1924 m. spaudoje minima Panevėžio apskrities savivaldybės vaistinė. Jai vadovavo provizorius Antanas Rinkevičius. 1927 m. atidaryta Panevėžio apskrities savivaldybės vaistinė adresu Respublikos g. Nr. 34 šalia Rambyno viešbučio. 1930 m. gruodžio 7 d. atidaryta provizoriaus Liudo Žemaičio vaistinė adresu Soties g. Nr. 7. Ji buvo greitai išnuomota, o Liudas Žemaitis dirbo antroje apskrities savivaldybės vaistinėje, kuriai vadovavo Trauba Fridmanaitė, o anksčiau – S. Kuklianskis. Vaistinė atidaryta 1934 m. adresu Smėlynės g. Nr. 8, jos vedėju dirbo Liudas Žemaitis. 1933 m. burmistro T. Chodakausko pastangomis Ramygalos g. Nr. 8 atidaryta miesto savivaldybės vaistinė. 1938 m. ši vaistinė įsikėlė į naujai pastatyto Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito banko patalpas. Pirmuoju vedėju dirbo Ignas Augevičius, padėjėju – Steponas Neveravičius.

Naktimis dažniausiai dirbdavo dvi vaistinės. 4 deš. pabaigoje naktimis dirbdavo Stepono Kairio vaistinė adresu Vasario 16 g. Nr. 3 ir Panevėžio apskrities savivaldybės vaistinė adresu Smėlynės g. Nr. 8. Kai kurioms vaistinėms sekėsi sunkiau ir jos turėjo užsidaryti. 1935 m. užsidarė Eidrigevičienės vaistinė, nes nebuvo tinkamo vaistininko. 1937 m. už netvarką J. B. Bregausko sandėlyje 200 litų bauda nubausta Augevičienė, o už netvarką M. Rivkės sandėlyje – provizorė Žemaitienė.

Nuo 1924 m. ėjo vaistininkų žurnalas „Farmacijos žinios“. Nepriklausomos Lietuvos laikais vaistinių steigimo reikalus tvarkė Sveikatos apsaugos departamentas. Jis ir nustatydavo leistinų vartoti vaistų sąrašus. Nemažai vaistų buvo importuojama, kai kurie gaminami Lietuvoje. Daug kas pasikeitė vaistinių gyvenime 1940 m. Privačios vaistinės buvo nacionalizuotos. Po nacionalizacijos vienai populiariausių tarp panevėžiečių J. Zaborskio ir A. Laurinaičio vaistinei vadovauti paskirtas J. Zaborskis. Nepaisant įvairių istorinių vingių dalis vaistinių išlaikė savo patalpas iki šių dienų.

Nuotraukos:
1. Panevėžio miesto vaistinė. XX a. 4 deš.
2. L. N. Bliumentalio vaistinė Panevėžyje.

Nuotraukos iš M. Dirsės archyvo.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas