Tai viena seniausių Panevėžio gatvių, minima dar 1554–1956 m. žemaičių žemės aprašyme. Tai buvo kelias į Livoniją. Vėliau jis pavadintas Šeduvos gatve. 1788 m. ši gatvė išsamiai aprašyta. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai ją pervadino Ryto gatve. 1921 m. vasario 16 d. Šeduvos gatvė pavadinta Vasario 16-osios gatve. 1945 m. lapkritį ji pervadinta Gegužės 9-osios vardu. 1964 m., pagerbiant vieną iš komunistinio judėjimo lyderių Rafailą Čiorną, gatvei suteiktas Rapolo Čarno vardas. Atgimimo laikais, 1989 m. vasario 13 d., gatvei grąžintas Vasario 16-osios vardas.

Gatvė apstatyta gana vėlai. Dar XIX a. pradžioje namai stovėjo tik šiaurinėje jos dalyje. 1881 m. šią vietą nusiaubė didelis gaisras. Cariniais laikais pagrindinius dviejų aukštų pastatus Panevėžyje šioje gatvėje projektavo inžinierius A. Gorskis. Vėliau projektus rengė Kauno gubernijos statybos skyriaus architektai.

Respublikos laikais tai buvo viena pagrindinių Panevėžio gatvių. Joje buvo daug žinomų panevėžiečių parduotuvių, cukrainių, banko įstaigų. Čia gyveno garsūs panevėžiečiai. 1935 m. dalis Vasario 16-osios gatvės nuo Respublikos iki Laisvės aikštės išgrįsta tašytais akmenimis. Taip buvo grindžiamos tik centrinės gatvės.

Šioje gatvėje nuo 1919 m. veikė Prano Rutkausko kolonialinė gastronomijos parduotuvė, tais laikais viena prabangiausių Panevėžyje. Vėliau jo verslą perėmė sūnus Fortūnatas Rutkauskas. Prekes gabendavosi iš Klaipėdos.

Mykolui ir Sofijai Urbonavičiams priklausė mėsos parduotuvė Vasario 16-osios g. 5. Latvelo dviračių atstovybė veikė Vasario 16-osios g. 4. Trečiame name įsikūrusioje F. Kurkulio parduotuvėje prekiauta lietpalčiais, vyriškais ir moteriškais bateliais, šautuvais. Antano Prilio vadovaujama parduotuvė „Rūta“ veikė dešimtame name.

1933 m. Žemės ūkio draugija atidarė pieno produktų parduotuvę Vasario 16-osios g. 14.

Šioje gatvėje buvusios Fišmano parduotuvės vitrinoje puikavosi liūto atvaizdas.

1939 m. Vasario 16-osios gatvėje atidaryta rankdarbių ir vaikų žaislų parduotuvė „Žaislas“.

1930 m. pianistė Zofija Horodeckienė persikėlė į Vasario 16-osios g. 30, kur mokė muzikos. 23-iame šios gatvės name nuo 1931 m. minimas G. Gelermanienės grožio – kosmetikos salonas, kuriame buvo galima padažyti antakius ir blakstienas. 1933 m. „Panevėžio balse“ rašyta, kad lapkričio 5 d. grįžo masažuotoja Z. Babianskienė, jos kursai vyko Vasario 16-osios g. 20.

12-ame name buvo Antano Laurinaičio ir Juozo Zaborskio vaistinė.

Lietuvos pramonės ir prekybos banko Panevėžio skyrius, įkurtas 1918 m. gruodžio 1 d., veikė Vasario 16-osios g. 17. 1934 m. atidaryta J. Korsako kepykla ir cukrainė Vasario 16-osios g. 14. Garsioji „Lokarno“ cukrainė 1931 m. atidaryta šios gatvės 17-ame name.

Šioje gatvėje gyveno spaustuvininkas Morduchas Kotas. Jo spaustuvė nacionalizuota 1940 m. Vasario 16-osios g. 20 buvo lenkų tautybės advokato Teodoro Liudkevičiaus namas, 1940 m. nacionalizuotas. Vasario 16-osios g. 17 numeriu pažymėtas namas priklausė miesto inžinieriui Marijanui Stanevičiui. Pats savininkas gyveno Novadolio dvare.

1937 m. Panevėžyje pradėta tiesti miesto kanalizacija, pirmiausia Vasario 16-osios gatvėje. 1938 m. kasant kanalizacijos griovius, šioje gatvėje rasta daug žmonių kaulų. Paaiškėjo, kad tai XVI–XVII a. kapinės.

Ilgą gatvės istoriją mena ir dabar tebestovintys pastatai. Vasario 16-osios g. 3-iasis namas priklausė lenkų matininkui Stanislovui Renigeriui. Jame gyveno Panevėžio žydų ligoninės direktorius, žinomas gydytojas Šachnelis Abraomas Meras. Čia taip pat veikė stambiausio Panevėžyje lietuvių prekybininko Prano Vanago vyno ir gastronomijos parduotuvė. Pranas Vanagas pagal specialybę buvo vaistininkas. Prieš karą Rostove turėjo didelį vaistų sandėlį. Mobilizuotas į kariuomenę, 1921 m. atvyko į Panevėžį. 3-iuoju numeriu pažymėtame pastate dirbo Steigiamojo seimo narys, notaras Konstantinas Bražėnas. Sovietiniais laikais šiame name veikė medicinos mokykla.

Pastatas, esantis Vasario 16-osios ir Respublikos gatvių kampe (dabar Respublikos g. 19), statytas po 1881 m. gaisro. Jis priklausė žymiausiam XIX a. pabaigos Panevėžio visuomenės veikėjui Povilui Puzinui, daug prisidėjusiam, kad mieste būtų pastatyta Realinė mokykla. Kol vyko statybos darbai, mokyta paties P. Puzino namuose.

Pastatas Vasario 16-osios g. 19, kur dabar įsikūręs teatras „Menas“, pastatytas 1909 m. Tai buvo pirmasis pastatas Panevėžyje, pritaikytas kultūros reikmėms. Čia veikė pirmasis mieste kino teatras „Iliuzija“, atidarytas 1910 m. 1939-aisiais pastatas perstatytas ir pavadintas kino teatru „Menas“. 1991 m. pastate įsteigtas vaikų ir jaunimo teatras „Menas“. 2003 m. balandžio 30 d. prie teatro atidengta skulptūra „Don Kichotas“.

Vasario 16-osios g. 23 stovėjo visuomenės veikėjų, turtingų bajorų Moigių namai, kuriuose dabar įsikūręs Panevėžio kraštotyros muziejus. Visas pastatų kompleksas pastatytas XIX a. antroje pusėje. Respublikos laikais čia patalpas nuomojosi viešoji, o vėliau kriminalinė ir saugumo  policija. Namo rūsyje 1941 m. sovietiniai okupantai nužudė keturis Panevėžio apskrities ligoninės medikus ir dar kelis panevėžiečius.

Vasario 16-osios g. 20-asis namas, priklausęs Aleksandrui Malininui, pradėtas statyti 1878 m. Jame P. Puzinas įkūrė bajorų visuomeninę organizaciją „Panevėžio kilmingųjų susirinkimas“. 1919–1932 m. čia veikė „Aido“ draugija, kuri rengė spektaklius, literatūros bei muzikos vakarus, turėjo savo aktorių trupę, chorą, biblioteką. Patalpas čia nuomojosi biblioteka ir „Panevėžio balso“ redakcija.

1927 m. pastatytas ilgamečio Panevėžio burmistro Tado Chodakausko namas, pažymėtas Vasario 16-osios g. 22-uoju numeriu. Jis pastatytas ant žmonos motinos Michalinos Kosinskienės žemės. Greta burmistro namo buvo ir jos namas. Nervų ir vidaus ligų specialistas gydytojas P. Legeckas į Panevėžį persikėlė iš Kauno. Jis dirbo T. Chodakausko name Vasario 16-osios g. 28.

Ilga Vasario 16-osios gatvės ir pastatų istorija. Ir dabar tai viena pagrindinių Panevėžio gatvių.

Nuotraukos:
1. Šeduvos gatvė. Apie 1920 m.
2. Vasario 16 gatvė Panevėžyje. XX a. 4 deš.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas