1. Marijonų koplyčia Panevėžyje. Nuotrauka iš M. Dirsės archyvo

Vienuoliai marijonai Panevėžyje (1927–1940 m.)

Į Panevėžį vienuoliai marijonai atsikėlė 1927 m. ir įsikūrė prie Švč. Trejybės bažnyčios. Vyskupas Kazimieras Paltarokas marijonų vienuolijos viršininku paskyrė kunigą Jurgį Tilvytį. Čia jis tapo misionieriumi. Iš šventorių ir gatvių rinko elgetas, našlaičius vaikus ir steigė jiems prieglaudas. Tuo metu Panevėžyje buvo tik viena prieglauda, o 1930 m. mieste jau buvo 5 našlaičių ir senelių prieglaudos. Kunigas buvo sugalvojęs originalų vežimėlį, kuriuo važinėdavo po miestą ir rinkdavo aukas. Visi į tą vežimėlį galėjo mesti jiems nebereikalingus daiktus, drabužius ir kitus reikmenis. Panevėžio spaudoje jis skelbė vargšų pavardes. Tai padėjo pritraukti daugiau lėšų. 1928 m. J. Tilvytis ėmė vadovauti Šv. Vincento ir Paulo draugijai, kuri rūpinosi tų prieglaudų priežiūra, buvo šios draugijos valdybos pirmininku. Valdybai priklausė aktyvūs panevėžiečiai: inžinierius J. Barisas, knygyno savininkas J. Masiulis, kiti autoritetingi asmenys.

Kunigas J. Tilvytis buvo linksmas, save skelbė „ubagų karaliumi“ ir sakė, kad jokios svietiškos galybės nuo to sosto nenuversią. 1927 m. rugsėjo 8 d. išrinktas Panevėžio ateitininkų Rajono organizacijos Dvasios vadu. Nuo 1928 m. dirbo tikybos mokytoju katalikiškų organizacijų globojamoje Panevėžio amatų ir ruošos mokykloje. J. Tilvytis buvo ir Švč. Trejybės bažnyčios rektorius, rūpinosi bažnyčios remonto reikalais. Kaip rašė Panevėžio spauda 1930 m. rugsėjo mėnesį: „Bažnyčios bokštas taip pataisytas, kad ji nebūtų panaši į cerkvę“. Dalyvavo Katalikų veikimo centro veikloje Panevėžyje. Didžiulis darbas nualino jo sveikatą.

1930 m. pasirodė J. Tilvyčio didžiausias darbas „Giesmynas“. Tai beveik 500 puslapių darbas, kuriame 322 giesmės, 94 iš kurių paties kunigo sukurtos. 1931-ieji jo gyvenime buvo lemtingi. Gruodžio 23 d. mirė vienuolis marijonas Marijonų bažnyčios zakristijonas Gabrielius Gylys. Kūčių dieną, gruodžio 24, vyko jo laidotuvės. Laidotuvėse pamokslą sakė Jurgis Tilvytis. Paskutiniai jo žodžiai buvo „…Budėkite tad, nes nežinote nei dienos, nei valandos…“ . Vienuolis J. Tilvytis mirė tardamas šiuos žodžius. Palaidotas Marijampolėje 1934 m. gruodžio 27 d.

Molainių gatvė Panevėžyje pavadinta kunigo Jurgio Tilvyčio vardu. Šioje gatvėje telkėsi prieglaudų pastatai Panevėžyje. 1936 m. rugsėjo mėnesį Ramygalos gatvės kapinėse, kur jis mirė sakydamas pamokslą, pastatytas dirbtinio balto marmuro paminklas. Buvo pageidavimų jo palaikus perkelti iš Marijampolės į Panevėžį ir palaidoti prie šio paminklo. Paminklą pašventino marijonas Tėvas T. Senkus. Jurgis Tilvytis buvo vienas aktyviausių ir labiausiai vertinamų Panevėžio dvasininkų. Po savo mirties jis paliko 8 poezijos ir religinės literatūros kūrinius, žinomas kaip ateitininkų, blaivininkų ir kitų organizacijų himnų autorius.

Vienuoliai marijonai Panevėžyje sėkmingai vystė ūkinę veiklą. Jie mokė miestiečius įvairesnės ūkinės veiklos. Žemė Panevėžyje, kur buvo valstybinis medelynas, atiduota vienuoliams marijonams. Vienuoliai jau 1932 m. čia įsteigė medelyną, o 1933 m. įrengė didelius šiltnamius, skirtus gėlėms ir ankstyvosioms daržovėms auginti. Daržininkystės laukai užėmė 3 ha plotą. Ypač gražiai įrengtos dekoratyvinių gėlių klombos. Apie 1937 m. vienuoliai marijonai tarp Agronomijos gatvės ir Jakšto prospekto įrengė 500 m² dydžio tvenkinį. Jo krantai buvo gražiai sutvarkyti. Jame turėjo būti auginami karpiai. Visam marijonų daržininkystės ūkiui vadovavo vedėjas B. Kazimieras Spėčius.

1939 m. rugpjūčio 15 d. pašventinta naujai pastatyta marijonų koplyčia. Jos statyba rūpinosi kunigas S. Mažeika. Iškilmėse dalyvavo Marijonų generolas vyskupas P. Bučys. Koplyčią pašventino Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas, suteikdamas Švč. M. Marijos Nekaltojo prasidėjimo vardą. Projekto autorius statybos inžinierius A. Gargasas.

Nuotraukos:
1. Marijonų koplyčia Panevėžyje.
2. Panevėžio mergaičių amatų-ruošos mokyklos moksleivės ir mokytojai. Antroje eilėje trečias iš dešinės J. Tilvytis.
3. Paminklas J. Tilvyčiui Ramygalos gatvės kapinėse. XX a. 4 deš.

Nuotraukos iš M. Dirsės archyvo.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas