Vilniaus netektis buvo skaudus smūgis Lietuvai. Valstybė neteko savo sostinės. Įdėta nemažai pastangų sprendžiant šį klausimą tarptautiniu mastu. Lietuvoje sudarytas Vilniui vaduoti sąjungos centro vykdomasis komitetas, visoje Lietuvoje kūrėsi skyriai.

1932 m. birželio 7 d. Komiteto patvirtinta Vilniui vaduoti sąjungos Panevėžio apygarda. Jos pirmininku tapo pradinių mokyklų inspektorius Aleksandras Plungė, vicepirmininku – pradinės mokyklos vedėjas Juozas Švagždys, sekretoriumi – pradinių klasių mokytojas Justinas Micevičius, iždininku – Rotenšteinas, nariu – mokytojas Stasys Janauskas. 1933 m. lapkričio mėn. duomenimis Lietuvoje veikė Krekenavos, Panevėžio geležinkeliečių, Rozalimo, Traupio, Naujamiesčio, Panevėžio kalėjimo tarnautojų, Paįstriečių, Ramygalos, Pelyšių ir Žibartonių skyriai. Vilniui vaduoti sąjungos veikloje ypač aktyviai dalyvavo mokytojai. Sąjungos skyriai platino Vilniaus pasus, leidinį „Mūsų Vilnius“, kuriame buvo aprašoma skyrių veikla. Ypač akcentuojami spalio 9 d. minėjimai – Vilniaus netekimo diena. Vilniui vaduoti sąjungos Panevėžio apygardos nariai nemažai nuveikė keldami Vilniaus klausimą įvairiomis formomis. Jie rengė vaidinimus, organizavo loterijas, skaitė paskaitas, stengėsi paremti tautiečius, kurie gyveno okupuotoje sostinėje.

1935 m. gruodžio 9 d. perrenkant Panevėžio skyriaus valdžią pirmininku liko Aleksandras Plungė, jo pavaduotoju – Antanas Simutis, iždininku – Steponas Zalėpūga, reikalų vedėju – Justas Micevičius, sekretoriumi – Juozas Žemaitis, į komitetą kooptuotas nariu Andrius Makūnas. 1936 m. gruodžio 7 d. naujuose rinkimuose pirmininku vėl išrinktas A. Plungė, vicepirmininku – A. Simutis, sekretoriumi – Juozas Žemaitis, iždininku – Steponas Zalepūga. 1938 m. A. Plungė išvyko iš Panevėžio ir Panevėžio apygardos pirmininku išrinktas pradinių mokyklų inspektorius Juozas Sideravičius, vicepirmininku – S. Zalepūga, sekretoriumi – Justas Micevičius, iždininku – Petras Butėnas, o nariu – Antanas Simutis. 1938 m. vadovybėje įvyko nemaži pakeitimai. Liepos 23 d. pirmininke tapo Magdalena Vaišnoraitė, vicepirmininku – Juozas Butkus, sekretoriumi – S. Vaičiulis, iždininku – Jonas Kuzinas, nariu – Pranas Aižinas. Tai buvo paskutinė Vilniui vaduoti sąjungos vadovybė.

1938 m. po Lenkijos ultimatumo užmegzti diplomatiniai santykiai su Lenkija ir Lietuvos valdžia nebegalėjo skatinti Vilniui vaduoti sąjungos veiklos. 1938 m. lapkričio 25 d. paskelbtas vidaus reikalų ministro įsakymas apie Sąjungos skyrių likvidavimą visoje Lietuvoje, o gruodžio 2 d. – raštas apie Panevėžio apygardos skyriaus likvidavimą. Surinktos ir dar nepanaudotos lėšos 1939 m. gegužės 4 d. įsakymu perduodamos šaulių rinktinei.

Iliustracijos:
1. Atvirukas „Serga Lietuva be Vilniaus“. XX a. 4 deš. Iš privačios kolekcijos.
2. Atvirukas, skirtas Vilniui. XX a. 4 deš. Iš privačios kolekcijos.
3. Panevėžio pradinės mokyklos Nr. 1 IV skyriaus mokiniai ir pedagogai. Antroje eilėje ketvirtas iš kairės Panevėžio miesto pradinių mokyklų inspektorius, Vilniui vaduoti sąjungos Panevėžio apygardos pirmininkas Aleksandras Plungė. 1932 06 14. Iš Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos fondų.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas