1918–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovose dalyvavo ir Panevėžyje gyvenę žydai. Dauguma jų turėjo eilinio laipsnį, bet buvo karininkų ir puskarininkių. Pirklius ir prekybininkus atleido nuo karinės tarnybos. Panevėžio žydų kapinėse buvo palaidoti 6 Nepriklausomybės kovose žuvę savanoriai: Michaelis Goldbergas, Bonis Borisas Goldmanas, Šmuila Samuelis Itkinas, Izraelis Levakas, Solomonas Rolas, Elijas Šternas. Kituose šaltiniuose pateikiami duomenys, kad Šmuila Samuelis Itkinas palaidotas Kėdainių kapinėse. Deja, Panevėžio žydų kapinės neišliko (1955 m. jos buvo uždarytos, o 1966 m. likviduotos), tad patikrinti šį istorinį faktą nėra galimybių.

1933 m. birželio 24 d. įregistruotas Žydų karių, dalyvavusių Nepriklausomybės kovose, sąjungos Panevėžio skyrius. Visgi įsteigimo data laikoma lapkričio 6 diena, kai sąjunga įregistruota bendrajame organizacijų registre. Lapkričio 15 d. išrinkta pirma laikinoji skyriaus valdyba. Valdybos pirmininku išrinktas advokatas Pinchus Šulmanas, vicepirmininku – Izaokas Juteris, sekretoriumi – Joselis Kaganas, o kandidatu – Eduardas Braueris.

1934 m. sausio 4 d. išrinkta nuolatinė Panevėžio skyriaus valdyba. Pirmininku tapo advokatas Pinchus Šulmanas, vicepirmininku – Isaokas Juteris, sekretoriumi iždininku – J. Kaganas, kandidatu – M. Gendelis. Po metų  valdyba perrinkta. Skyriaus pirmininku liko P. Šulmanas, vicepirmininku išrinktas atsargos leitenantas Michaelis (Mikas) Bramsonas, sekretoriumi – J. Kaganas, kandidatu – Pinchus Ramas. P. Ramas (g. 1901) gyveno Respublikos gatvėje. Jo tėvas buvo vienas stambiausių Panevėžio prekybininkų. 1938 m. spauda rašė apie Žydų karių, dalyvavusių Nepriklausomybės atvadavime, Panevėžio skyriaus pirmininko advokato P. Šulmano vestuves su laisva menininke Ženia Šliosbergaite.

1935 m. gegužės 26 d. sąjungai buvo įteikta vėliava. Ją įteikė I pėstininkų divizijos vadas  generolas Stasys Pundzevičius. Po to didžiojoje sinagogoje vyko pamaldos. Po pamaldų Laisvės aikštėje surengtas karių paradas. Jį priėmė generolas Pranas Tamašauskas.

1936 m. sausį valdyba vėl perrinkta. Pirmininku išrinktas atsargos leitenantas Michaelis Bramsonas. Jis gimė 1895 m. gruodžio 17 d. Seinų apskrities Veisiejų valsčiuje. Petrapilio universiteto Fizikos ir matematikos fakultete baigė du kursus ir dirbo mokytoju. Peterburge baigė karo mokyklą. Pirmąjį karininko laipsnį gavo dar carinės Rusijos kariuomenėje 1917 m. rugpjūčio 10 d. Tarnybą Lietuvos kariuomenėje M. Bramsonas pradėjo 1920 m. gruodžio 13 d. Tarnavo 3 pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto pulke, buvo pulko raštvedys. Iš karinės tarnybos atleistas 1923 m. spalio 9 d. Dalyvavo  Nepriklausomybės kovose  lenkų fronte. 1938 m. spaudoje rašoma, kad lapkričio mėnesį M. Bramsonui suteiktas kapitono laipsnis.

Panevėžio skyriaus vicepirmininku 1936 m. tapo malūnininkas Eduardas Braueris, sekretoriumi – J. Kaganas. 1940 m. perrinktoje valdyboje buvo Heselis Chazenas, kilęs iš turtingiausios Panevėžio mieste žydų šeimos. H. Chazenas paaukojo daug lėšų Lietuvos ginklų fondui.

Žydų karių sąjungos atstovai buvo aktyvūs Lietuvos Nepriklausomybės  gynėjai. Jie dalyvaudavo visuose renginiuose ir aktyviai prisidėjo prie Lietuvos kariuomenės stiprinimo.

Nuotraukos:
1. ir 2. Žydų karių sąjungos vėliava.
3. Žydų karių uniformos ir kitų atributų projektai.
4. Karininkas M. Bramsonas.

Nuotraukos iš privačios kolekcijos.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas