60 metų, kai Panevėžyje 1965 01 01 įkurta Panevėžio kelių statybos valdyba Nr. 5. 1993 04 22 valstybinė įmonė reorganizuota į AB „Panevėžio keliai“. 2022 04 04 bendrovė pakeitė pavadinimą į AB „HISK“.

65 metai, kai 1960 01 01 įkurta Panevėžio infekcinė ligoninė.

70 metų, kai Tauragės r. 1955 01 01 gimė pedagogė Birutė Dalmantienė. Studijavo Vilniaus universitete, įgijo matematiko kvalifikaciją. Nuo 1978 dirbo Panevėžio 2-osios vidurinės mokyklos mokytoja, nuo 1981 Panevėžio medicinos mokyklos dėstytoja. 2002–2012 Panevėžio kolegijos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai, 2009–2011 laikinoji direktorė. 2016–2019 Technologijos mokslų fakulteto dekanė. Išleido metodinių priemonių studentams. 2012 pelnė Metų panevėžiečio nominaciją.

75 metai, kai Panevėžyje 1950 01 01 gimė knygų leidėjas, istorikas Rimantas Petras Kareckas. 1967 baigė Panevėžio 5-ąją vidurinę mokyklą, 1972 – Vilniaus pedagoginį institutą. 1991–1999 LR Švietimo ir mokslo ministerijos Leidybos centro direktorius, nuo 1999 Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto direktorius. Nuo 1999 „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ Mokslinės redakcinės tarybos narys. Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2015).

85 metai, kai Plungėje 1940 01 01 gimė inžinierius, gamtos mokslų dr., doc. Liudas Jakučionis. Nuo 1999 Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto Technologijų fakulteto katedros vedėjas. 2004–2010 VšĮ „Panevėžio mechatronikos centras“ direktorius. Paskelbė mokslinių darbų.

110 metų, kai Trumbatiškyje (Anykščių r.) 1915 01 01 gimė poetė, farmacininkė Irena Aleknienė. 1934 baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją. 1934–1939 dirbo Panevėžyje privačioje Zaborskio ir Laurinaičio vaistinėje mokine. 1939 baigė kursus prie Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto, įgijo provizoriaus padėjėjos kvalifikaciją. Nuo 1939 dirbo Panevėžio vaistinėse. 1954–1974 Panevėžio vaistų sandėlio vedėja. Apie 1974–1984 dirbo laikraščio „Panevėžio tiesa“ redakcijoje. Kūrė eilėraščius vaikams, išleido jų rinkinį. Mirė 2001 05 09 Panevėžyje.

125 metai, kai Panevėžyje 1900 01 01 gimė kartografas, topografas, karininkas Juozas Andrius (Andžejauskas). 1919 baigė Karo mokyklą. Tarnavo Panevėžio batalione. 1926–1940 dirbo Lietuvos kariuomenės štabo Karo topografijos skyriuje. 1930–1934 dėstė Karo mokykloje. 1931 baigė Aukštųjų karininkų kursų Topografijos skyrių. Iki 1940 dirbo trianguliacijos darbus ir ruošė Lietuvos žemėlapius. Nuo 1953 dirbo Bostone (JAV), „Lietuvių enciklopedijos“ Kartografijos ir geodezijos skyriaus redaktorius. 1968 žurnalo „Lietuvių dienos“ Los Andžele redaktorius. Sudarė daug Lietuvos istorinių, etninių ir religinių žemėlapių. Mirė 1988 07 07 Los Andžele (JAV).

225 metai, kai Raguvoje (Panevėžio r.) 1800 01 01 gimė rašytojas, tapytojas Juozapas Straševičius. 1817–1821 Vilniaus universitete studijavo tapybą. 1826–1829 Upytės apskrities žemės teisėjas. 1831 sukilimo Lietuvoje veikėjas. 1831 06 Laikinosios Lietuvos sukilėlių vyriausybės užsienio reikalų tvarkytojas. Emigravęs Paryžiuje priklausė Lietuvos draugijai. Parašė ir išleido sukilimo dalyvių biografijų. Nutapė paveikslų Raguvos bažnyčiai. Mirė 1883 05 05 Paryžiuje (Prancūzija).

90 metų, kai Kirdonyse (Pasvalio r.) 1935 01 02 gimė vienuolė, disidentė, politinė kalinė Ona Pranckūnaitė. „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bendradarbė. Nelegalios spaudos daugintoja ir platintoja sovietinėje Lietuvoje, už tai nuteista, 1977–1983 kalinta Vilniaus KGB kalėjime ir SSRS lageriuose. Dirbo Panevėžio pramonės įmonėse. Panevėžio „Caritas“ narė. 2013 apdovanota Vyčio kryžiaus ordino medaliu.

85 metai, kai Panevėžyje 1940 01 04 gimė poetas, prozininkas Algirdas Alionis. Studijavo Vilniaus pedagoginiame institute ir Maskvos M. Gorkio literatūros institute. Dirbo laikraščių redakcijose, Televizijos ir radijo komitete, Literatūros fonde. Išleido eilėraščių rinkinį, paskelbė apysakų, apybraižų, parašė kino scenarijų, išvertė rusų poezijos.

95 metai, kai Panevėžyje 1930 01 05 pradėjo kursuoti maršrutiniai autobusai.

100 metų, kai Žvirgždžiūnų vienkiemyje (Pasvalio r.) 1925 01 05 (tikroji gimimo data – 1924 12 22) gimė poetė Anastazija Kanoverskytė-Sučylienė. Studijavo Vilniaus universitete. 1956 grįžo iš Sibiro tremties į Lietuvą ir iki 1994 gyveno Panevėžyje. Dirbo „Ekrano“ gamykloje, kultūros namuose. 1995 persikėlė į Kauną, 2006 – į Klaipėdą. Išleido poezijos rinkinių, memuarų. Apdovanota LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2005). Mirė 2020 01 14 Klaipėdoje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jos rankraščių fondas. 2023 06 01 Norgėlų (Pasvalio r.) kaimo bibliotekai suteiktas A. Kanoverskytės-Sučylienės vardas.

115 metų, kai Burveliuose (Panevėžio r.) 1910 01 05 gimė vertėjas, tekstologas Vytautas Petrauskas. 1921 mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1928–1931 Lietuvos universitete Kaune studijavo literatūrą. Dirbo žurnalų „Kūno kultūra ir sveikata“, „Žiburėlis“ redakcijose, Eltoje. 1944–1982 įvairių leidyklų redaktorius. Vertė iš rusų ir vokiečių kalbų. Redagavo rusų, vokiečių, lenkų klasikų kūrinius. Mirė 1982 02 15 Vilniuje.

90 metų, kai Juodikoniuose (Panevėžio r.) 1935 01 06 gimė režisierė Nijolė Kazimiera Krotkutė. Baigė Ramygalos vidurinę mokyklą. Vilniaus universitete įgijo meteorologės-klimatologės specialybę. Vilniaus mokytojų namuose mokėsi dainavimo. 1960–1965 – Kauno muzikinio teatro solistė. Baigusi Rusijos teatro meno institutą Maskvoje, įgijo muzikinio teatro režisierės specialybę. Dirbo Kauno muzikiniame teatre, Lietuvos operos ir baleto teatre, Nacionalinėje filharmonijoje, keletą metų dėstytojavo. Lietuvos nusipelniusi artistė (1979).

145 metai, kai Gudeliuose (Panevėžio r.) 1880 01 06 gimė vienuolė, šv. Kazimiero seserų kongregacijos įsteigėja ir generalinė vyresnioji Kazimiera Marija Kaupaitė. 1902–1905 mokėsi Šv. Kryžiaus vienuolyne Ingenbohlyje (Šveicarija). 1905 Scrantone įstojo į Nekalčiausiosios Marijos Širdies seserų vienuolyną, 1907 – į Šv. Kazimiero seserų kongregaciją Mount Carmelyje. 1911 persikėlė į Čikagą, 1913 išrinkta kongregacijos generaline vyresniąja. 1920–1934 gyveno Pažaislyje, čia 1920 įkūrė vienuolyną. Lietuvoje įsteigė pradžios ir aukštesniųjų mokyklų, ligoninių, bendradarbiavo laikraštyje „Šaltinis“ ir kitoje spaudoje. Apdovanota DLK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu (1933). Mirė 1940 04 17 Čikagoje (JAV).

135 metai, kai Gudeliuose (Panevėžio r.) 1890 01 07 gimė finansininkas, visuomenės veikėjas Julius Kaupas. 1911 išvyko į JAV. 1911–1914 Valparaiso universitete studijavo chemiją ir gamtos mokslus. 1914–1919 studijavo sociologijos mokslus Vašingtono katalikiškajame universitete ir Fordhamo universitete Niujorke. Tuo pat metu redagavo lietuviškus leidinius „Moksleivis“, „Draugas“, „Garsas“. 1919 grįžo į Lietuvą. 1920–1922 Steigiamojo Seimo narys. Nuo 1922 kurį laiką dirbo Lietuvos banko direktoriumi. Bendradarbiavo spaudoje. Mirė 1945 05 27 Kaune.

100 metų, kai Glitėnuose (Panevėžio r.) 1925 01 08 gimė vienas Panevėžio krašto partizanų vadų Jonas Viapštas (Vepštas, slap. Paukštelis). Gyveno Petriškiuose (Krekenavos vlsč.). 1944 tapo partizanu, 1944 antroje pusėje – būrio vadu. 1950 08 17–12 Krikštaponio rinktinės I rajono vadas. Nuo 1951 01 vadovavo Gedimino rinktinei. Žuvo 1951 03 14 Glitėnuose (Panevėžio r.).

150 metų, kai Krakiuose (Mažeikių r.) 1875 01 08 gimė kunigas, sociologas, filosofijos ir teologijos mokslų dr. Simonas Šultė. 1907–1909 studijavo Leuveno (Belgija), 1905–1907 ir 1909–1911 – Fribūro (Šveicarija) universitetuose. 1915 mokytojavo Panevėžio mokyklose. Nuo 1919 iki mirties kunigavo Palėvenėlėje. Parašė ir išleido filosofijos, sociologijos darbų. Mirė 1920 09 29 Palėvenėlėje (Kupiškio r.).

95 metai, kai Raguvoje (Panevėžio r.) 1930 01 11 gimė geologas, paleontologas, geologijos mokslų dr. Vytautas Leonas Saladžius. 1950 baigė Raguvos vidurinę mokyklą, 1955 – Vilniaus universitetą. 1958–1963 dirbo Geologijos ir gelmių apsaugos valdybos Geologinės paieškų ir žvalgybos ekspedicijos geologu, vyresniuoju geologu. 1963–1967 studijavo Geologijos instituto aspirantūroje. Iki 1995 dirbo institute jaunesniuoju, nuo 1969 – vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. Publikavo 53 mokslinius darbus, 8 monografijų bendraautoris. Išleido atsiminimų knygą. 1968–1992 SSRS paleontologijos draugijos narys, nuo 1991 – Lietuvos geologų sąjungos, nuo 1993 – Geotermijos asociacijos narys. Mirė 2022 03 23, Vilniuje, palaidotas Raguvoje.

100 metų, kai Panevėžyje 1925 01 12 įkurtas draugijos „Kovai su tuberkulioze“ Panevėžio skyrius. Prasidėjus pirmajai sovietinei okupacijai draugija panaikinta.

120 metų, kai Švobiškyje (Pasvalio r.) 1905 01 12 gimė gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų dr., prof. Liubomiras Laucevičius. 1924 baigė Panevėžio lenkų gimnaziją. 1933 baigęs Vienos universitetą, iki 1940 dirbo Kazlų Rūdoje. 1941–1944 kalėjo Sibiro lageriuose. 1945–1987 Vilniaus universiteto dėstytojas. 1964–1971 dar ir Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto direktorius. Parašė knygų apie širdies ir kraujagyslių ligas, išleido atsiminimų knygą. Pelnė LSSR valstybinę premiją (1969). Mirė 1993 06 25 Vilniuje.

65 metai, kai Panevėžyje 1960 01 13 gimė dailininkas grafikas ir tapytojas Artūras Stančikas. 1983 baigė Šiaulių pedagoginį institutą. Nuo 1997 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1983 dalyvauja parodose, surengė keletą personalinių parodų. Gyvena ir dirba Panevėžyje.

155 metai, kai Pumpėnuose (Pasvalio r.) 1870 01 13 gimė kunigas, knygnešys, spaudos darbuotojas, lietuvių tautinio judėjimo dalyvis Felicijonas Lelis (Lelys). 1892 baigė Kauno kunigų seminariją. 1892–1894 Kauno Šv. Trejybės bažnyčios vikaras. 1896 įsteigė žurnalą „Tėvynės sargas“ ir jį redagavo, bendradarbiavo kitoje lietuviškoje spaudoje. Nuo 1904 kunigavo Antašavos, Alizavos filijose, nuo 1925 Papilio, Velykių klebonas, vėliau – Krekenavos altaristas. Dirbdamas Kupiškio parapijoje suorganizavo platų knygnešių tinklą, mokė jaunimą rašto, rengė lietuviškus vaidinimus. Mirė 1949 07 07 Velžyje (Panevėžio r.), palaidotas Panevėžyje.

90 metų, kai Panevėžyje 1935 01 14 gimė fotomenininkė Irena Giedraitienė. 1954 baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją. 1954–1959 studijavo Kauno politechnikos institute. 1959–1992 dirbo Kauno projektavimo institute „Žemprojektas“. Nuo 1992 laisva fotomenininkė. Gyvena ir dirba Panevėžyje. Nuo 1966 dalyvauja parodose. Nuo 1970 Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė. Surengė apie 60 personalinių parodų, dalyvavo apie 100 grupinių parodų visame pasaulyje, yra pelniusi 40 įvairių apdovanojimų. Vienintelė lietuvė moteris laimėjusi prestižinį pasaulinio spaudos fotografijų konkurso „World Press Photo“ prizą „Aukso akis“ (1975). 2019 pelnė Metų panevėžiečio titulą.

120 metų, kai Andrioniškyje (Anykščių r.) 1905 01 15 gimė prozininkas, poetas, pedagogas, bibliografas Antanas Biliūnas. 1925–1930 studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete. 1926–1941 dirbo pedagoginį darbą Ukmergėje. 1941–1944 Panevėžio miesto bibliotekos vedėjas. 1947–1965 dirbo Lietuvos knygų rūmuose bibliografu. Rengė bibliografijos ir bibliotekininkystės terminų žodyną, parengė metodinių ir instrukcinių leidinių bibliotekoms. Išleido poezijos rinkinį, dvi apsakymų knygas. Mirė 1970 01 16 Vilniuje.

130 metų, kai Dovyduose (Pasvalio r.) 1895 01 15 gimė agronomas, prof. Jonas Paltarokas. 1916 baigė Panevėžio realinę mokyklą. 1916–1918 studijavo Kijevo politechnikos institute. 1922 baigė Hallės‑Wittenbergo universitetą. 1924–1944 dėstė Žemės ūkio akademijoje. 1949 persikėlęs į JAV dirbo pienininkystės laboratorijos vedėju Čikagoje. Pienininkystės Lietuvoje pradininkas. Išleido keletą knygų, „Lietuvių enciklopedijos“ bendradarbis. Mirė 1987 02 06 Čikagoje (JAV).

70 metų, kai Papartynėje (Panevėžio r.) 1955 01 16 gimė teisininkas Vytautas Masiokas. 1962–1970 mokėsi Uliūnų (Panevėžio r.) 8-metėje mokykloje. 1970–1974 Kauno A. Kvedaro miškų technikumo moksleivis, 1977–1982 studijavo Vilniaus universitete, įgijo teisininko kvalifikaciją. 1982–1990 Kauno Lenino rajono liaudies teismo teisėjas, 1987–1990 šio teismo (vėliau – Kauno miesto rajono teismo) pirmininkas, nuo 1990 Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas, nuo 1993 Kauno miesto apylinkės teismo pirmininkas, nuo 1998 Kauno apygardos teismo teisėjas. 1993–1997 Lietuvos teisėjų asociacijos pirmininkas, valdybos narys, Teisėjų tarybos narys. 1999–2020 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas.

90 metų, kai Butrimoniuose (Panevėžio r.) 1935 01 16 gimė inžinierius hidrotechnikas, technologijos m. dr., prof. Leonas Katkevičius. 1960 baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. 1962–2008 dėstė Lietuvos žemės ūkio universitete. Išleido knygų, parašė straipsnių vandens ūkio ekonomikos ir organizavimo temomis. Mirė 2019 01 05 Kaune.

110 metų, kai Natiškiuose (Biržų r.) 1915 01 16 gimė dailininkas tapytojas, garbės prof. Algirdas Petrulis. 1933 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. 1933–1934 studijavo Kauno universitete, 1934–1939 – Kauno meno mokykloje. 1962–1984 dėstė Vilniaus valstybiniame dailės institute. Nuo 1946 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1995). Apdovanotas Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (1996), Lietuvos dailininkų sąjungos auksiniu ženkliuku (2000). Nutapė peizažų, natiurmortų, sukūrė portretų, dekoratyvinių kompozicijų. Mirė 2010 01 25 Vilniuje.

85 metai, kai Rokiškyje 1940 01 17 gimė dailininkas odininkas Eugenijus Kazimieras Jovaiša. Nuo 1947 gyveno Panevėžyje, lankė muzikos mokyklą. 1958 Miestų statybos projektavimo instituto Panevėžio filialo braižytojas. 1959–1965 studijavo Estijos dailės institute. 1965–2004 Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumo (nuo 2001 Kauno kolegija) dėstytojas. Nuo 1967 dalyvavo dailės parodose. Nuo 1978 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo kurti interjero pano, dekoratyvines plokštes, sieneles. Mirė 2012 01 30 Kaune.

95 metai, kai Akmeniuose (Panevėžio r.) 1930 01 17 gimė astrofizikas, gamtos mokslų dr., doc. Algimantas Ažusienis. 1955 baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1960 dėstė Vilniaus pedagoginiame institute. Paskelbė keliasdešimt straipsnių kintamųjų žvaigždžių, astrofotometrinių sistemų ir kt. temomis, kelis šimtus metodinių ir mokslo populiarinimo straipsnių. Mirė 2021 03 07 Vilniuje.

75 metai, kai Juodeikiuose (Joniškio r.) 1950 01 18 gimė fotografas, medžio drožėjas Julius Vaupšas. Baigęs filologijos studijas Vilniaus universitete, dirbo Krekenavos kultūros centre. Surengė kraštotyrinės fotografijos parodų, organizavo „Jaunojo skulptoriaus“ medžio skulptūrų plenerą. Gyveno Naujamiestyje (Panevėžio r.). Mirė 2023 06 08 Šiauliuose, palaidotas Joniškėlyje.

100 metų, kai Kranto gatvėje 1925 01 18 atidarytas Panevėžio muziejus. Jo įkūrėja Panevėžio draugija gimtajam kraštui tirti. Nuo 1947 – Panevėžio kraštotyros muziejus.

140 metų, kai Šiaudinėje (Akmenės r.) 1885 01 18 gimė antikinės literatūros tyrinėtojas, vertėjas, pedagogas, prof. Merkelis Račkauskas. 1910 baigė studijas Odesos universitete. Po studijų dirbo įvairiose Ukrainos mokyklose. 1921–1923 mokytojavo Panevėžio berniukų gimnazijoje ir Mokytojų seminarijoje. 1923–1927 Mažeikių gimnazijos direktorius ir Lietuvos universiteto dėstytojas. 1927–1940 Švietimo ministerijos vidurinių mokyklų inspektorius-vizitatorius. 1940–1941 Kauno 3-osios gimnazijos direktorius. 1941–1944 Kauno suaugusiųjų gimnazijos mokytojas. 1944–1949 Kauno universiteto, 1949–1967 Vilniaus universiteto klasikinės filologijos profesorius. Paskelbė darbų antikinės literatūros klausimais, išvertė antikos rašytojų kūrinių. Apdovanotas DLK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu (1930), LSSR nusipelnęs mokslo veikėjas (1965). Mirė 1968 01 07 Kaune.

60 metų, kai Vainoriuose (Panevėžio r.) 1965 01 19 gimė istorikas, muziejininkas, istorijos mokslų dr. Arūnas Astramskas. 1983 baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą, 1990 – Vilniaus pedagoginį institutą. Nuo 1990 dirba Panevėžio kraštotyros muziejuje, nuo 1997 jo direktorius. 2021–2022 dar ir įmonės Stasio Eidrigevičiaus menų centras „Stasys Museum“ direktorius, vėliau direktorės pavaduotojas – vyr. rinkinių kuratorius.

75 metai, kai Traineliškio vienkiemyje (Anykščių r.) 1950 01 20 gimė kunigas Edmundas Rinkevičius. 1974–1979 mokėsi Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Vikaro pareigas ėjo Panevėžio Katedros parapijoje, Pasvalyje, Biržuose. Klebonavo Kriaunų, Jūžintų ir Ragelių, Pabiržės, Užpalių ir Ramygalos parapijose. 2017 perkeltas į Vabalninko parapiją. Nuo 2003 ėjo Panevėžio vyskupijos egzorcisto tarnystę, buvo Nacionalinės egzorcistų asociacijos viceprezidentas. 2007 jam suteiktas Panevėžio vyskupijos katedros kapitulos garbės kanauninko titulas. Priklausė Lietuvos tautodailininkų sąjungai. Rašė eiles, drožinėjo. Surengė kelias parodas, išleido poezijos knygelių. Panevėžio rajono garbės pilietis (2016). Mirė 2019 08 06 Biržuose.

140 metų, kai Kalnagaliuose (Kupiškio r.) 1885 01 20 gimė diplomatas, teisininkas, publicistas Jonas Aukštuolis. 1908–1912 studijavo Sankt Peterburgo universitete, 1912 baigė Tomsko universitetą. 1919–1922 Lietuvos atstovas Švedijoje, Norvegijoje, Olandijoje, 1923–1934 nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Čekoslovakijoje, 1934–1939 Argentinoje, Brazilijoje, Urugvajuje. 1940–1941 dirbo rusų kalbos mokytoju Panevėžio berniukų gimnazijoje. Bendradarbiavo spaudoje. 1941 represuotas, mirė 1949 10 28 Dubravlage (Mordovija).

50 metų, kai Panevėžyje 1975 01 21 gimė teatro ir kino aktorė Rasa Samuolytė. 1993 baigė Panevėžio 12-ąją vidurinę mokyklą. 1993–1999 mokėsi Lietuvos muzikos akademijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija), įgijo aktorinio meistriškumo specialybę. Nuo 1999 vaidina Vilniaus miesto teatre (iki 2004 Oskaro Koršunovo teatras), nuo 2011 – ir Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Sukūrė per 40 vaidmenų spektakliuose ir kino filmuose. Pelnė apdovanojimus: Sidabrinė gervė (2008, 2020, 2023), Auksinis scenos kryžius (2009), Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija (2023).

105 metai, kai 1920 01 22 įregistruota Panevėžio darbininkų profesinė sąjunga.

60 metų, kai Baroniškiuose (Panevėžio r.) 1965 01 23 gimė agronomas, politikas Petras Nevulis. 1972–1980 mokėsi Paįstrio aštuonmetėje mokykloje. 1980–1983 – Panevėžio 5-ojoje vidurinėje profesinėje technikos mokykloje, įgijo elektromontuotojo specialybę. 2003–2008 studijavo Lietuvos žemės ūkio universitete agronomiją. Žemės ūkio kooperatyvo „Šilauogė“ valdybos pirmininkas, ūkininkas. 2003–2016 Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narys. 2016–2020 LR Seimo narys. Nuo 1998 – Ūkininkų sąjungos narys. Nuo 2013 – Paįstrio kraštiečių klubo „Ąžuolas“ prezidentas.

90 metų, kai Gulbinuose (Biržų r.) 1935 01 23 gimė kunigas kanauninkas Petras Budriūnas. 1960–1965 studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. 1983–2011 Krekenavos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas. Taip pat administravo Vadaktėlių Šv. Jono Nepomuko parapiją, prižiūrėjo Žibartonių ir Rodų koplyčias. 2011–2014 Krekenavos parapijos altarista, nuo 2014 rudens iki mirties Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros altarista. Jo rūpesčiu 2011 Krekenavos bažnyčiai – pirmajai Lietuvoje – buvo suteiktas mažosios bazilikos titulas. Mirė 2015 12 18 Panevėžyje.

115 metų, kai Broktone (JAV) 1910 01 23 gimė teisininkas, žurnalistas, visuomenininkas Juozas Bronius Laučka. 1928 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. Bendradarbiavo laikraštyje „Panevėžio balsas“. 1930  išvyko į JAV. Iki 1933 redagavo laikraštį „Darbininkas“. 1937–1938 studijavo teisę Kolumbijos universitete. 1936–1945 Brukline leistos „Lietuvos“, savaitraščio „Amerika“, žurnalo „Studentų žodis“ redaktorius. 1951–1952 „Amerikos balso“ lietuvių tarnybos redaktorius, 1952–1958 – tarnybos Europoje vedėjas. 1958 perkeltas į JAV informacijos agentūrą Vašingtone. 1974–1978 Laisvosios Europos radijo lietuvių tarnybos vadovas. Mirė 1993 09 09 Vašingtone (JAV).

135 metai, kai Šileikiškyje (Kupiškio r.) gimė (1885) gydytojas akušeris ginekologas, prof. Pranas Mažylis. 1908–1913 studijavo Krokuvos Jogailos universitete. 1918–1920 Panevėžio apskrities ligoninės vyr. gydytojas ir skyriaus vedėjas. 1919–1920 Panevėžio Raudonojo Kryžiaus ligoninės vyr. gydytojas. 1922–1941 ir 1944–1966 Akušerijos ir ginekologijos klinikos ir katedros vedėjas Kauno universitete, vėliau Kauno medicinos institute. 1946 LSSR Mokslų akademijos tikrasis narys. Vienas iš kraujo perpylimo pradininkų Lietuvoje. Skaitė pranešimus, skelbė savo straipsnius spaudoje. Už Antrojo pasaulinio karo metais gelbėtus žydus 2006 suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas. Mirė 1966 02 28 Kaune.

50 metų, kai Panevėžyje 1975 01 25 gimė politologas, socialinių mokslų dr., prof. Vitalis Nakrošis. 1982–1993 mokėsi Panevėžio 12-ojoje vidurinėje mokykloje. 1997 baigė Vilniaus universitetą, 1998 – Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklą. 1997–1999 dirbo Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijoje, 2000–2003 Nacionalinėje regionų plėtros agentūroje. Nuo 1998 dėsto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Nuo 2003 Viešosios politikos ir vadybos instituto programų vadovas. Mokslinių tyrimų pagrindinės sritys: Europos Sąjungos viešoji politika, strateginis valdymas, valstybės valdymo reformos, viešojo sektoriaus organizacijos, viešosios politikos analizė ir vertinimas. Vienas ir su bendraautoriais išleido knygų, paskelbė daugiau kaip 40 mokslinių straipsnių.

95 metai, kai Vilkiškiuose (Pasvalio r.) 1930 01 26 gimė pedagogas, kraštotyrininkas Vytautas Baliūnas. 1949 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją, 1959 – Vilniaus pedagoginį institutą. Nuo 1954 dirbo Smiltynės, Naujamiesčio mokyklose (Panevėžio r.), Panevėžio mokykloje-internate. Nuo 1965 Panevėžio 1-osios vidurinės mokyklos (J. Balčikonio gimnazija) mokytojas, 1979–1990 direktorius, nuo 1990 gimnazijos Istorijos muziejaus vadovas. Parengė knygų apie Panevėžio J. Balčikonio gimnaziją, rengė pranešimus įvairių organizacijų rengiamose konferencijose, publikacijas švietimo ir kultūros leidiniuose. Suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokytojo vardas (1972). Labiausiai nusipelnęs panevėžietis švietimo srityje (1996 ir 1999). Apdovanotas DLK Gedimino ordino 2-ojo laipsnio medaliu (1994) ir G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ (2016). Mirė 2017 10 01 Panevėžyje.

95 metai, kai Anykščiuose 1930 01 28 gimė pianistė, pedagogė, prof. Gražina Ručytė-Landsbergienė. 1945–1948 mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1959 baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. 1958–1985 Lietuvos operos ir baleto teatro koncertmeisterė. 1962–1966 Vilniaus pedagoginio instituto dėstytoja. Nuo 1991 Vytauto Landsbergio fondo valdybos pirmininkė. 1980 suteiktas nusipelniusio artisto vardas. Apdovanota DLK Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu (1999). Koncertavo Lietuvoje ir užsienyje, įrašė plokštelių. Mirė 2020 03 10 Vilniuje.

190 metų, kai Glitėnuose (Panevėžio r.) 1835 01 28 gimė kryždirbys, liaudies menininkas Vincas Svirskis. Gyveno ir dirbo Vidurio Lietuvoje – Kėdainių, Surviliškio, Krekenavos, Krakių, Truskavos apylinkėse. Sukūrė apie 200 ąžuolinių koplytstulpių ir kryžių. Mirė 1916 03 07 Burveliuose (Panevėžio r.), palaidotas Surviliškių parapijos kapinėse.

105 metai, kai Manaituose (Radviliškio r.) 1920 01 29 gimė inžinierius mechanikas, aviamodeliuotojas Petras Motiekaitis. 1941 baigė Kauno aukštesniąją technikos mokyklą. 1934 Manaituose įkūrė pirmąjį Lietuvoje Dariaus ir Girėno vardo aviamodeliavimo būrelį. 1935 Manaituose suorganizavo pirmąsias Lietuvoje aviamodeliuotojų varžybas. Nuo 1941 dirbo inžinieriumi konstruktoriumi Kauno karo aviacijos dirbtuvėse. Pokario metais dirbo Panevėžio miesto statybinėse organizacijose. 1945 atgaivino aviamodeliavimo būrelį Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1949–1988 vyriausiasis Šiaulių „Elnio“ odos ir avalynės kombinato inžinierius. Vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo gaminti aviamodelius. Pasiekė 16 pasaulio rekordų aviamodeliavimo srityje. LSSR nusipelnęs išradėjas (1965). SSRS tarptautinės klasės sporto meistras (1971). Parašė knygą „Jaunasis aviamodelistas“ (1957). Mirė 1988 01 28 Šiauliuose.

75 metai, kai Mediniuose (Pasvalio r.) 1950 01 30 gimė aviatorius, karininkas Bronius Zaronskis. 1968–1969 mokėsi Maskvos aviacijos specialistų karinėje mokykloje. 1973 baigė Kauno politechnikumą. 1973 pradėjo skraidyti Panevėžio aeroklube. 1981 baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. 1988–1993 ir nuo 2001 Panevėžio aeroklubo viršininkas. 1991–1993 Panevėžio aviacijos eskadrilės vadas.

75 metai, kai Panevėžyje 1950 01 31 gimė dailininkas Stasys Petrauskas (Bitlas). Mokėsi Panevėžio 6-ojoje vidurinėje mokykloje. Vienas ryškiausių Lietuvos savamokslių menininkų. Gyveno ir dirbo Panevėžyje. Kūrė grafiką, tapė. Surengė personalinių parodų. Jo kūriniai saugomi Lietuvos dailės muziejuje ir privačiose kolekcijose. Mirė 2010 05 28 Panevėžyje. Panevėžio a. G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas S. Petrausko fondas (F41).

80 metų, kai Perekšliuose (Panevėžio r.) 1945 01 31 gimė elektros inžinierius, ekonomistas, technologijos mokslų habil. dr., doc. Donatas Stanikūnas. 1955–1961 mokėsi Panevėžio 1-ojoje vidurinėje mokykloje. 1971 baigė Kauno politechnikos institutą. 1971–1996 dirbo Lietuvos žemės ūkio akademijoje. 1996–1998 Žemės ir miškų ūkio viceministras. 1998–2003 Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorius. Nuo 2004 VšĮ „Agroanalitinis centras“ direktorius. Išleido mokomųjų knygų, paskelbė mokslinių straipsnių.

140 metų, kai Palūšniuose (Rokiškio r.) 1885 01 31 gimė literatė, pedagogė Adelė Diržytė-Naginskienė. 1912 Maskvoje išlaikė mokytojos egzaminus. 1912–1915 mokytojavo Panevėžio Labdarių mokykloje, 1919–1922 Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje, 1922–1929 Rokiškio gimnazijoje. 1932 įsteigė Lietuvos vaiko draugijos skyrių Rokiškyje ir buvo ilgametė jo pirmininkė. Bendradarbiavo spaudoje. Išleido scenos vaizdelius „Pavasaris“, „Gyvenimo pasaka“ (1920). Mirė 1949 02 06 Rokiškyje.