80 metų, kai Puodžiuose (Utenos r.) gimė (1942) inžinierius, technologijos m. habil. dr., prof. Jonas Bareišis. 1965 baigė Kauno politechnikos institutą. Nuo 1969 Kauno politechnikos instituto dėstytojas. 1993–2001 Kauno technologijos universiteto Panevėžio filialo Mechanikos inžinerijos katedros vedėjas, nuo 1999 direktoriaus pavaduotojas akademiniams reikalams, nuo 2001 Technologijos fakulteto dekanas. 1998–2008 dar dėstė Šiaulių universitete. Paskelbė 150 mokslinių straipsnių, išleido knygų, 12 išradimų autorius. Labiausiai nusipelnęs panevėžietis mokslo srityje (2002).

90 metų, kai Červonkoje (Latvija) atidengtas (1932) paminklas ten palaidotiems Lietuvos kariams, žuvusiems 1919–1920 kovose už nepriklausomybę. Daugelis šių karių priklausė Panevėžio batalionui.

80 metų, kai Krekenavoje (Panevėžio r.) gimė (1942) dailininkė tapytoja, doc. Gražina Janina Vitartaitė. 1966 baigė Lietuvos dailės institutą. 1980–1989 Lietuvos dailės instituto Tapybos katedros vedėja, docentė. 1997–2000 Vilniaus aukštesniosios dizaino mokyklos dėstytoja, direktorė. Nuo 1966 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1967 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Nutapė peizažų, figūrinių kompozicijų. Surengė per 60 autorinių parodų. Išleido parodų katalogų, tapybos albumų. Pelnė Lietuvos kultūros ir meno premiją (1976), LSSR nusipelniusi meno veikėja (1985).

95 metai, kai Panevėžyje darbą pradėjo (1927) Lietuvos švietimo draugijos dvimetė mergaičių amatų mokykla, rengusi amatininkes ir šeimininkes. Mokyklą įkūrė Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų tarnaičių kongregacijos seserys, kurioms vadovavo sesuo Margarita Rimkevičaitė (1875–1969). Nuo 2001 Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinė mokykla.

105 metai, kai Barvydžiuose (Telšių r.) gimė (1917) choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius Juozas Bagdonas. 1956–1960 studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1950–1957 Panevėžio mokytojų seminarijos muzikos dėstytojas. 1957–1970 Panevėžio muzikos mokyklos choro dirigavimo ir teorinių disciplinų dėstytojas. 1970–1973 Panevėžio pedagoginės muzikos mokyklos (konservatorijos) dėstytojas. Vadovavo daugeliui Panevėžio miesto chorų ir vokalinių ansamblių. Panevėžio miesto dainų švenčių dirigentas. Parašė dainų chorams, ansambliams. Apdovanotas Lietuvos kultūros žymūno ženklu (1977), „Nusipelnęs panevėžietis“ (1997). Mirė 2011 05 22 Panevėžyje.

70 metų, kai Sendvariuose (Kelmės r.) gimė (1952) teisininkas, socialinių m. dr., prof., Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras Egidijus Jarašiūnas. 1970 baigė Panevėžio 6-ąją vidurinę mokyklą, 1979 – Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. 1982–1990 dirbo Panevėžio juridinėse konsultacijose advokatu. 1988–1990 Sąjūdžio Panevėžio miesto tarybos pirmininkas. 1990–1992 LR Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1992–1996 LR Seimo narys. 1996–2005 LR Konstitucinio Teismo teisėjas. 1997–2000, 2005–2010 dirbo Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultete. 2006–2010 LR Konstitucinio Teismo pirmininko patarėjas. 2010–2012 ES Teisingumo teismo teisėjas. Publikavo daugiau kaip 80 straipsnių, knygų autorius ir bendraautoris. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000), DLK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (2003), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi (2018).

125 metai, kai Svetošino dvare (Šakių r.) gimė (1897) inžinierius, valstybės veikėjas Kazys Germanas. 1918 baigė į Voronežą (Rusija) evakuotą Panevėžio gimnaziją, 1919 – Karo mokyklą, 1929 – Lietuvos universitetą. 1919 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1920–1922 – 6 pėstininkų pulko kuopos vadas. 1920 dalyvavo kovose su Lenkija, 1923 – Klaipėdos krašto sukilime. 1930–1937 Panevėžio apskrities vyriausiasis inžinierius. Nuo 1934 Panevėžio miesto savivaldybės narys. 1937–1938 ir 1939–1940 Švietimo ministerijos Specialiojo mokslo departamento direktorius. 1938–1939 susisiekimo ministras. 1944 pasitraukė į Vokietiją, vėliau persikėlė į JAV. Dirbo inžinieriumi Ilinojaus valstijos transporto departamente. Aktyviai dalyvavo Amerikos lietuvių spaudoje, bendradarbiavo leidžiant „Lietuvių enciklopediją“. Jo rūpesčiu Panevėžio apskrityje suprojektuota ir pastatyta 12 gelžbetoninių tiltų. Apdovanotas DLK Gedimino 4-ojo (1932) ir Vytauto Didžiojo 5-ojo (1937) laipsnio ordinais. Mirė 1980 04 18 Saint Charles (JAV).

60 metų, kai įkurta (1962) Panevėžio liejimo mechaninė įmonė. Nuo 1994 UAB „Panevėžio ketus“.

140 metų, kai Griniūnuose (Panevėžio r.) gimė (1882) aktorius, literatas Kazimieras Kriaučiūnas (Kraučiūnas). Tarnavo pas ūkininkus, vaidino Ramygalos mėgėjų scenoje. 1907 atvykęs į JAV, aktyviai reiškėsi lietuvių kultūrinėje veikloje. Vaidino dramose, operetėse. Bendradarbiavo „Dirvoje“, „Margutyje“, „Vienybėje“. Parašė eilėraščių, atsiminimų knygą. Mirė 1970 12 02 JAV.

100 metų, kai Panevėžyje gimė (1922) baleto artistė, pedagogė, choreografė Tamara Sventickaitė-Kunavičienė. 1932–1938 mokėsi Valstybės teatro Baleto studijoje, 1938–1944 šio teatro balerina. 1944–1968 Lietuvos operos ir baleto teatro balerina. 1954–1957 Čiurlionio menų mokyklos, 1968–1982 Lietuvos konservatorijos pedagogė, Lietuvos operos ir baleto teatro repetitorė. Apdovanota DLK Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1998). Mirė 2010 03 18 Vilniuje.

130 metų, kai Rėkliuose (Panevėžio r.) gimė (1892) gydytojas chirurgas, medicinos m. dr., prof. Vladas Kuzma. 1913 baigė Panevėžio realinę mokyklą. 1913 įstojo į Saratovo (Rusija) universiteto Matematikos fakultetą. 1914–1918 studijavo Dorpato (dabar Tartu, Estija) universiteto Medicinos fakultete. Gydytojo diplomą įgijo 1923 Lietuvos universitete. 1918–1920 dirbo Panevėžio apskrities ir Panevėžio Raudonojo Kryžiaus ligoninėse. 1920 įsidarbino gydytoju ordinatoriumi Kauno valstybinėje miesto ligoninėje. Nuo 1923 Lietuvos universiteto dėstytojas. Bendradarbiavo žurnale „Medicina“. Paskelbė apie 70 mokslinių darbų. Mirė 1942 06 08 Kaune.

55 metai, kai atidaryta (1967) Panevėžio 7-oji vidurinė mokykla. Nuo 1995 – Juozo Miltinio vidurinė mokykla, nuo 2010 – Juozo Miltinio gimnazija.

75 metai, kai Mindūnuose (Molėtų r.) gimė (1947) dailininkė grafikė Rymontė Stasiūnienė. 1972 baigė Valstybinį dailės institutą. Dirbo dailininke Panevėžio kinų direkcijoje, 1992–2003 – Panevėžio dailės mokykloje. Nuo 1973 dalyvavo parodose. Kūrė estampus, pasteles. Mirė 2003 09 09 Panevėžyje.

50 metų, kai Panevėžyje gimė (1972) dailininkas tapytojas, videomenininkas Andrius Kviliūnas. 1991–1997 studijavo Vilniaus dailės akademijoje. 2006–2007 dėstė videomeną Šiaulių universitete. Nuo 1996 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 2004 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 2014 gyvena ir dirba Vilniuje. Kuria videofilmus, nutapė paveikslų.

85 metai, kai Mišeikiuose (Pakruojo r.) gimė (1937) statybos inžinierius, technologijos m. dr., doc. Vytautas Venckevičius. 1962 baigė Kauno politechnikos institutą. 1962–1968 dėstė Panevėžio politechnikume, 1965–2005 – Kauno politechnikos instituto Panevėžio vakariniame fakultete, 1986–1992 ir 1994–1995 Statybos technikos katedros vedėjas. 2000–2005 Šiaulių universiteto docentas. Paskelbė daugiau kaip 60 mokslinių straipsnių, parašė vadovėlių ir mokomųjų knygų, išleido kraštotyros leidinių.

130 metų, kai Panevėžyje atidaryta (1892) Kristaus Prisikėlimo cerkvė.

75 metai, kai Panevėžyje gimė (1947) estrados dainininkė Ona Karkauskaitė (Aneta Moll). 1967–1972 mokėsi Šiaulių K. Preikšo pedagoginiame institute ir įgijo piešimo, braižybos ir darbų mokytojos specialybę. 1972–1973 dirbo Šiaulių 43-oje profesinėje mokykloje. Nuo 1973 dainavo Lietuvos valstybinės filharmonijos estradiniame ansamblyje „Estradinės melodijos“, vėliau – Kauno ir Šiaulių prestižinių restoranų koncertinėse programose.

80 metų, kai Nemunėlio Radviliškyje (Biržų r.) gimė (1942) dailininkė tekstilininkė Laimutė Ona Gudaitienė. 1970 baigė Valstybinį dailės institutą. 1970–2001 dirbo Panevėžio AB „Linas“. Nuo 1970 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1975 Lietuvos dailininkų sąjungos narė, 1983–1988 šios sąjungos Panevėžio sekcijos pirmininkė. Kūrė gobelenus. Mirė 2003 04 05 Panevėžyje.

85 metai, kai Šiauliuose gimė (1937) ekonomistas, socialinių m. habil. dr., prof., politikas Raimundas Leonas Rajeckas. 1954 baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija), 1959 – Kauno politechnikos institutą. 1967–1971 Valstybinės plano komisijos Matematinių metodų taikymo skyriaus viršininkas, 1971–1973 skaičiavimo centro direktorius. 1973–1974 Liaudies ūkio planavimo ir ekonomikos instituto direktorius. 1968–1992 dėstė Vilniaus universitete. 1988–1990 Sąjūdžio Seimo tarybos narys. 1993–1994 Lietuvos Prezidento vyriausiasis patarėjas. 1994–1996 LR Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje. 1996–1997 LR Seimo narys. Nuo 1987 Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Paskelbė per 200 mokslo darbų. Nusipelnęs mokslo veikėjas (1987). Lietuvos valstybinės premijos laureatas (1989). Mirė 1997 08 11 Vilniuje.

65 metai, kai Panevėžyje gimė (1957) kompozitorius, humanitarinių m. dr., prof. Ričardas Kabelis. 1982 baigė Lietuvos konservatoriją. 1987–1990 dėstė Lietuvos konservatorijoje, nuo 1994 – Štutgarto (Vokietija) universitete ir Vokietijos meno akademijoje „Schloss Solitude“. Nuo 2007 Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kompozicijos katedros dėstytojas. 2009–2016 Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos inovacijų studijų centro vadovas. Sukūrė kūrinių orkestrui, chorui, kamerinių instrumentinių kūrinių, elektroninės muzikos kompozicijų.

60 metų, kai Kaune gimė (1962) aktorė Lolita Martinonytė. 1978–1980 mokėsi J. Vaitkaus vadovaujamoje dramos studijoje prie Kauno dramos teatro. 1984 baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Nuo 1984 Panevėžio (dab. Juozo Miltinio) dramos teatro aktorė.

135 metai, kai Girdiškyje (Panevėžio r.) gimė (1887) poetas Antanas Juozas Jokubaitis. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1910–1912 tarnavo Rygos miesto policijoje. Nuo 1913 gyveno JAV, studijavo Valparaiso ir Bostono universitetuose. Įsitraukė į lietuvių visuomeninę veiklą, organizavo meno saviveiklą, režisavo spektaklius, pats vaidino. Bendradarbiavo spaudoje, išleido du eilėraščių rinkinius. Mirė po 1967 JAV.