Bankų užuomazgos Panevėžio mieste atsirado XIX a. antroje pusėje. Apie 1880 m. buvo įsteigta Povilo Puzino skolinamoji kasa. Ją P. Puzinas įsteigė kartu su Černiausku. Ji veikė iki XX a. pradžios.

1881 m. Panevėžio mieste įsteigta Panevėžio tarpusavio kredito draugija. Jos steigėjai dvarininkai: Naujamiesčio – Butrimas, Raguvėlės – Komaras, Pajuosčio – Meištavičius. Vėliau prie jos prisidėjo ir turtingesni žydai. Panevėžio tarpusavio kredito draugija išdavinėjo tik trumpalaikes paskolas.

Pagrindinis šalyje – Lietuvos bankas savo veiklą pradėjo 1922 metais, ruošiantis įvesti į apyvartą litą. Jo skyrius įsikūrė ir Panevėžyje adresu Ramygalos g. Nr. 2. Šio banko direktoriumi Panevėžyje nuo 1923 m. spalio mėn. iki 1938 m. dirbo Aleksandras Jurgutis.

1930 m. pradėta naujo banko rūmų statyba. Projekto autorius – architektas Mykolas Songaila. Sklypai statybai nupirkti iš dviejų žydų šeimų, sumokėjus jiems 30 000 litų. 1930 m. rugpjūčio 9 d. sudaryta sutartis su statybos techniku Leonu Markovičiumi dėl visų statybos darbų. Bendra darbų vertė siekė 245 000 litų. Bankas pasižadėjo pateikti medžiagų už 170 000 litų. Be pagrindinių rūmų statybos darbų L. Markovičiaus firma privalėjo įrengti šaligatvius, garažą su sandėliu ir tvorą iš gatvės pusės. Statybose kasdien dirbdavo apie 40 darbininkų. Plytos gabentos iš Šiaulių inžinieriaus J. Janavičiaus plytinės. Rūmuose buvo numatytas butas direktoriui. L. Markovičiaus firmos darbai užbaigti 1931 m. pabaigoje ir komisija juos priėmė lapkričio 7 dieną.

1931 m. sausio 1 d. sudaryta sutartis su Juozu Zikaru dėl 12 skulptūrų ir 2 ornamentų sukūrimo. Darbų vertė – 13 500 litų. Pats skulptorius turėjo savo lėšomis samdyti darbininkus. J. Zikaro darbus komisija priėmė 1931 m. liepos 17 d. Buvo sukurta 12 atlantų skulptūrų ir rozetė operacijų salėje bei ornamentinis pagrąžinimas su Vytimi Respublikos gatvės fasade.

Inžinierius Juozas Barysas atliko elektros instaliacijos darbus. Medžio darbus atliko Kauno baldų ir medžio dirbinių fabrikas. Jie darė ąžuolines pertvaras, duris, atliko kitus medžio darbus. Darbai užbaigti 1932 m. lapkričio 7 d. 1932 m. banko pastate pastatytas pirmasis telefono automatas Panevėžio mieste. Sudėtingiausiai vyko telefonų ir signalizacijos įrengimo darbai. Darbų sutartis sudaryta 1931 m. birželio 2 d. su D. Falejevu. Darbai galutinai užbaigti tik 1934 m. vasario 17 d., kai kuriuos darbo trūkumus reikėjo taisyti. Statybą prižiūrėjo architektas profesorius Mykolas Songaila – vienas garsiausių tarpukario Lietuvos architektų.

Banko atidarymo iškilmės buvo numatytos 1931 m. lapkričio 8 d. Į jas planuota kviesti 55 asmenis, premjerą J. Tūbelį, banko valdytoją V. Stašinską, kitus garbingus svečius. Tačiau dėl pasaulinės krizės nuspręsta iškilmių nedaryti. Į naujas patalpas persikelta 1931 m. lapkričio mėnesį. Banko rūmai buvo apdrausti 300 000 litų suma.

Lietuvos banko Panevėžio skyriaus pastatas tapo vienu svarbiausių ir gražiausių Respublikos laikų Panevėžio pastatu. Ypač jį garsino žinomo panevėžiečio skulptoriaus J. Zikaro darbai. Pastatas išlikęs iki šių dienų.

Nuotraukos:
1. Lietuvos banko Panevėžio skyriaus pastatas. Iš Panevėžio kraštotyros muziejaus archyvo.
2. J. Zikaro sukurti Atlantai banko pastate. E. Markuckytės nuotrauka.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas