Rinkimai į Lietuvos Steigiamąjį Seimą

1920 m. balandžio 14–15 d. įvykę rinkimai į Lietuvos Steigiamąjį Seimą – pirmieji demokratiniai, visuotiniai, tiesioginiai rinkimai Lietuvos istorijoje. Remiantis Lietuvos Valstybės Tarybos paruoštu Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymu, paskelbtu 1919 m. gruodžio 2 d., valstybė buvo suskirstyta į 10 rinkimų apygardų, tačiau tik šešios buvo tuometinės Lietuvos Respublikos valdomoje teritorijoje. Rinkimai vyko šiose Lietuvai priklausiusiose rinkimų apygardose: I Marijampolės, II Kauno, III Raseinių, IV Telšių, V Panevėžio ir VI Utenos. Likusios keturios – Vilniaus, Gardino, Lydos, Balstogės – buvo okupuotos lenkų. Klaipėdos kraštas tuo metu buvo atskirtas nuo Vokietijos, tačiau tebebuvo Prancūzijos žinioje.

Kandidatus į Seimą kėlė visos lietuvių politinės partijos, tautinių mažumų organizacijos ir piliečių grupės. Kandidatuoti galėjo ne jaunesni kaip 24 metų asmenys. Kandidatai buvo surašomi į sąrašą, pagal priklausymą partijai ar organizacijai, ir balsuojama už visą sąrašą. inkimuose dalyvavo vyrai ir moterys nuo 21 metų.

Į Lietuvos Steigiamąjį Seimą buvo išrinkta 112 atstovų. Į Steigiamąjį Seimą buvo išrinkti 38 atstovai iš Aukštaitijos: V Panevėžio rinkimų apylinkėje buvo išrinkti 24 nariai, VI Utenos – 14 narių. Per pustrečių metų Steigiamojo Seimo veikloje dalyvavo iš viso 50 Aukštaitijos krašto atstovų, nes dėl įvairių priežasčių iš Seimo veiklos pasitraukusius išrinktuosius parlamentarus pakeitė 12 naujų narių. Kitose rinkimų apylinkėse buvo išrinkti 4 mūsų kraštiečiai.

Rinkimus į Steigiamąjį Seimą laimėjo krikščionys demokratai, kartu su Darbo federacija ir Ūkininkų sąjunga gavę 59 vietas, antrieji buvo socialistai liaudininkai, kurie kartu su Lietuvos valstiečių sąjunga gavo 29 vietas, tretieji – socialdemokratai, gavę 14 vietų. Likusias vietas pasidalino tautinės mažumos: žydai gavo 6 vietas, Lenkų centrinis rinkimų komitetas – 3 vietas ir Lietuvos vokiečių komitetas – 1 vietą.

Parlamentarų daugumą sudarė vyrai. Iš penkių į Seimą išrinktų moterų (per visą kadenciją dirbo 8), net 4 buvo mūsų kraštietės: Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Emilija Spudaitė-Gvildienė, Salomėja Stakauskaitė ir Felicija Bortkevičienė. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir Emilija Spudaitė-Gvildienė į Steigiamąjį Seimą išrinktos V Panevėžio rinkimų apygardoje, Salomėja Stakauskaitė išrinkta III Raseinių rinkimų apygardoje. F. Bortkevičienė į Steigiamąjį Seimą buvo išrinkta I Marijampolės rinkimų apygardoje, tačiau mandato atsisakė. Ji darbą Seime pradėjo 1921 m. sausį, vietoj mirusio parlamentaro J. Lukoševičiaus.

Pirmasis Steigiamojo Seimo posėdis

Aukštaitijos atstovų dalyvavimas Steigiamojo Seimo nuolatinių komisijų veikloje

Svarbų vaidmenį organizuojant Steigiamojo Seimo darbą atliko nuolatinės ir laikinosios komisijos. Jų užduotis buvo parengti arba apsvarstyti plenariniams posėdžiams teikiamų įstatymų projektus. Dvylikoje išrinktų nuolatinių komisijų veikloje dalyvavo 34 mūsų krašto atstovai.

Mandatų patikrinimo Komisijoje dalyvavo krikščionių demokratų bloko atstovas Petras Jočys, valstiečių sąjungos ir socialistų liaudininkų atstovas Juozas Buzelis ir žydų atstovas Abraomas Popelis.

Laikinosios Valstybės Konstitucijos projekto Komisijoje dalyvavo krikščionių demokratų bloko atstovai – Antanas Tumėnas ir Kazimieras Bizauskas, socialdemokratų atstovas Kazimieras Venclauskis, valstiečių sąjungos ir socialistų liaudininkų atstovė Gabrielė Petkevičaitė.

Krašto Apsaugos Komisijoje dalyvavo krikščionių demokratų bloko atstovai – Jonas Galvydis-Bikauskas ir Antanas Matulaitis, valstiečių sąjungos ir socialistų liaudininkų bloko atstovas Petras Ruseckas, socialdemokratų atstovas Vladas Požėla.

Ekonominėje Komisijoje dalyvavo krikščionių demokratų bloko atstovai – Kazimieras Jokantas, Klemensas Vaitekūnas, Vincentas Mieleška ir Feliksas Mikšys, socialistų liaudininkų bloko atstovas Jonas Masiulis, socialdemokratų atstovai – Vladas Sirutavičius ir Steponas Kairys, lenkų atstovas Bronislovas Laus.

Finansų ir Biudžeto Komisijoje dalyvavo krikščionių demokratų bloko atstovas Juozas Purickis, valstiečių sąjungos ir socialistų liaudininkų bloko atstovas Vladas Lašas, socialdemokratų atstovas Kipras Bielinis.

Žemės reformos Komisijoje dalyvavo krikščionių demokratų bloko atstovas Mykolas Krupavičius, Povilas Spudas, valstiečių sąjungos ir socialistų liaudininkų bloko atstovas Jonas Masiulis, socialdemokratų atstovas Jurgis Daukšys ir žydų frakcijos atstovas Naftalis Fridmanas.

Švietimo Komisijoje dalyvavo krikščionių demokratų bloko atstovas Kazimieras Jokantas, valstiečių sąjungos ir socialistų liaudininkų bloko atstovas Antanas Tamošaitis bei socialdemokratų atstovas Antanas Purėnas.

Darbo, Socialės Apsaugos ir Sveikatos Komisijoje dalyvavo krikščionių demokratų bloko atstovai – Stasys Gruodis, Mykolas Krupavičius, Emilija Spudaitė-Gvildienė, Klemensas Vaitekūnas, socialdemokratų atstovas Pranas Šemiotas, valstiečių sąjungos ir socialistų liaudininkų bloko atstovai – Juozas Buzelis ir Vladas Lašas, nuo žydų frakcijos – Naftalis Fridmanas.

Užsienio Reikalų Komisijoje dalyvavo Kazimieras Bizauskas ir Juozas Purickis, atstovaujantys krikščionių demokratų blokui.

Krašto Atstatymo Komisijai priklausė socialdemokratų atstovas Steponas Kairys.

Savivaldybės ir Administracijos Komisijoje dalyvavo krikščionių demokratų bloko atstovai – Konstantas Bražėnas, Petras Jočys, valstiečių sąjungos ir socialistų liaudininkų bloko atstovas Vincas Meilus, socialdemokratų atstovas Kipras Bielinis ir Bronislovas Laus nuo lenkų frakcijos.

Redakcijos Komisijoje dalyvavo krikščionių demokratų bloko atstovai – Antanas Tumėnas ir Antanas Milčius, valstiečių sąjungos ir socialistų liaudininkų bloko atstovas Petras Ruseckas ir socialdemokratas Vladas Požėla.

Laikinoji Lietuvos Valstybės Konstitucija

1920 m. birželio 10 d. buvo priimta Laikinoji Konstitucija,  kuri įtvirtino nuostatą, kad „Steigiamasis Seimas yra suvereninės Lietuvos galios išreiškėjas“. Steigiamojo Seimo susirinkimu pirmą kartą Lietuvos istorijoje pasireiškė laisvas tautos apsisprendimas – Lietuvos valstybės demokratinis suverenumas. Pagal Laikinąją Konstituciją – leidžiamoji valdžia priklausė Steigiamajam Seimui, įstatymų vykdomoji valdžia – Prezidentui ir ministrams, Steigiamajam Seimui taip buvo leista rinkti Prezidentą.

Svarbiausia Steigiamojo Seimo (1920–1922 m.)  veikla

1920 m. rudenį, iškilus grėsmei valstybei, Steigiamasis Seimas laikinai nutraukė posėdžius, o savo narius delegavo į frontą ir centrinės bei vietinės valdžios įstaigas padėti organizuoti šalies gynybą. Sustabdžius plenarinius posėdžius, pagrindinės Steigiamojo Seimo funkcijos buvo pavestos Seimo išrinktam Mažajam Seimui, kurį sudarė Seimo pirmininkas A. Stulginskis ir šeši nariai: Lietuvių krikščionių demokratų partijos (LKDP) atstovai M. Krupavičius ir A. Tumėnas, Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos (LSLDP) ir Lietuvos valstiečių sąjungos (LVS)  frakcijos atstovai M. Sleževičius ir V. Lašas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP)  atstovas K. Venclauskis ir žydų frakcijos atstovas N. Fridmanas. Mažasis Seimas veikė beveik tris mėnesius, iki 1921 m. sausio 17 d.

1921–1922 m. tapo valstybės pamatinių įstatymų priėmimo metais. Buvo priimta apie 300 įstatymų, jų papildymų ir pakeitimų.

Lietuvos Valstybės Konstitucija

1922 m. rugpjūčio 1 d. Steigiamajame Seime buvo priimta Valstybės Konstitucija, kuri įtvirtino Lietuvos piliečių teises ir laisves, apibrėžė valstybinės valdžios institucijų, teismų, savivaldybių kompetenciją, švietimo, socialinės apsaugos, tikybos, tautinių mažumų, kitas svarbiausias valstybės bei visuomenės gyvenimo sritis.

Steigiamasis Seimas priėmė pagrindinius įstatymus – Žemės reformos ir nacionalinės valiutos (lito) įvedimo. Daug įstatymų buvo priimta kultūros srityje. Taip pat priimtas Pradžios mokyklų įstatymas, skelbęs, kad visiems 7–14 m. Lietuvos vaikams yra privalomas ketverių metų pradinis mokymas.

Seimo narių pasisakymus ir diskusijas, užfiksuotus Steigiamojo Seimo dokumentuose skaitykite: Steigiamojo Seimo darbai : [posėdžių stenogramos]