Virtuali paroda

Aukštaitijos krašto atstovai Lietuvos Steigiamajame Seime (1920–1922 m.)

Kraštiečiai, pakeitę pasitraukusiuosius Steigiamojo Seimo narius

Tadas Aleliūnas

Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos (LKDP) frakcijai. Kandidatavo V (Panevėžio) rinkimų apygardoje, tačiau išrinktas nebuvo. 1921 04 05 tapo Steigiamojo Seimo nariu (1921 04 05–1922 11 13), vietoje žuvusio Steigiamojo Seimo nario Antano Matulaičio.

Gimė: 1872 m. Panevėžio apskrityje ir valsčiuje, Maženių kaime.

Mirė: mirties data nežinoma.

Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla.  Buvo Panevėžio valsčiaus viršaičiu. Raguvoje dirbo milicininku. 1920 m. dalyvavo Nepriklausomybės kovose prieš Lenkiją. Buvo išrinktas į I (1922–1923) ir II (1923–1926) Seimus.

Kazys Bieliūnas

Priklausė Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos (LSLDP) ir Lietuvos valstiečių sąjungos (LVS) frakcijai.  Į Steigiamąjį Seimą išrinktas nebuvo. 1921 11 18 tapo Steigiamojo Seimo nariu (1921 11 18–1922 11 13), mandato atsisakius Vincui Meilui.

Gimė: 1894 12 20 Rokiškio apskrityje, Panemunėlio valsčiuje, Kraštų vienkiemyje.

Mirė: mirties data nežinoma.

Išsilavinimas. 1914 m. baigė Peterburgo gimnaziją.  1914–1918 m. studijavo Maskvos universiteto istoriją, filologiją ir teisę.

Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla. 1915–1916 m. dirbo Maskvos lietuvių tremtinių šelpimo komitete. 1919 m. sugrįžęs į Lietuvą dirbo mokytoju Rokiškio gimnazijoje, buvo Rokiškio šaulių skyriaus pirmininku, Panemunėlio valsčiaus valdybos pirmininku ir Rokiškio apskrities tarybos nariu. Nuo 1919 m. dalyvavo Lietuvos valstiečių sąjungos veikloje. Buvo išrinktas į III Seimą (1926–1927).

Stasys Černiauskas

Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos (LKDP) frakcijai. Kandidatavo į Steigiamąjį Seimą pagal LKDP, ūkininkų, moterų ir jaunimo partijų sąrašą, bet išrinktas nebuvo. 1922 03 14 tapo Steigiamojo Seimo nariu (1922 03 14–1922 11 13), Kazimierui Bizauskui atsisakius mandato.

Gimė: 1882 12 02 Šiaulių apskrityje, Klovainių valsčiuje, Bešonių kaime.

Mirė: mirties data nežinoma.

Išsilavinimas. Iki 1896 m. mokėsi tėvų namuose, vėliau pradžios liaudies mokykloje.

Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla. Gyvendamas tėvų ūkyje buvo įsitraukęs į lietuviškos spaudos platinimo veiklą. 1904–1905 m. Dalyvavo Rusijos–Japonijos kare. 1910 m. grįžęs į Lietuvą, vertėsi staliaus ir dailidės amatu. 1910–1918 m. dalyvavo įvairių lietuviškų draugijų ir organizacijų veikloje, buvo renkamas į savivaldos organus. Talkino steigiant Pakruojo savivaldybę.

Samuelis Landau

Priklausė Žydų frakcijai. Kandidatavo į Steigiamąjį Seimą, bet išrinktas nebuvo. 1921 09 20 tapo Steigiamojo Seimo nariu (1921 09 20–1922 11 13), mirus Naftaliui Fridmanui.

Gimė: 1886 09 29 Panevėžyje.

Mirė: 1940 m.

Išsilavinimas. Pradinį išsilavinimą gavo Panevėžyje. 1906 m. baigė Jekaterinoslavo gimnaziją (dabar Dnepropetrovskas, Ukraina). Baigė Kijevo komercijos institutą, įgydamas ekonomisto specialybę.

Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla. Nuo 1908 m. dirbo Panevėžio miesto bankinėse įstaigose. I pasaulinio karo metais gyveno Rusijoje. Po karo grįžo į Lietuvą, gyveno Panevėžyje. Buvo Panevėžio žydų liaudies banko valdybos nariu. Aktyviai įsitraukė į miesto žydų bendruomenės veiklą. Pasibaigus Seimo nario kadencijai, dirbo pagal specialybę Kaune. Buvo išrinktas Centrinio Lietuvos žydų banko kooperacijai remti ir Žydų liaudies bankų sąjungos valdybų nariu, vėliau tapo Centrinio Lietuvos žydų banko kooperacijai remti direktoriumi. 1923–1927 m. buvo Žydų liaudies bankų sąjungos Lietuvoje mėnesinio leidinio „Žydų kooperatorius“ redaktorius, vėliau jo bendradarbis. 1939 m. dirbo Žydų liaudies banko direktoriumi Klaipėdoje.

Bronislovas Liausas

Priklausė Lenkų frakcijai. Steigiamojo Seimo narys (1920 05 15–1922 11 13). Steigiamojo Seimo nariu tapo mandato prieš pirmąjį Steigiamojo Seimo posėdį atsisakius advokatui Bronislovui Krasovskiui, kuris buvo išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal Lenkų rinkimų centro komiteto sąrašą.

Gimė: 1872 01 31 Zarasų apskrityje, Papilio dvare.

Mirė: 1941 11 01.

Išsilavinimas. 1881–1888 m. mokėsi Mintaujos gimnazijoje, 1888–1892 m. – Kauno dvasinėje seminarijoje. 1896 m. baigė Peterburgo dvasinę akademiją, įgydamas teologijos magistro laipsnį.

Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla. 1896–1920 m. Kauno dvasinėje akademijoje dėstė dogmatinę teologiją ir lotynų kalbą. 1915 m. jam suteiktas garbės kanauninko vardas. 1907–1920 m. buvo Dvasinės Žemaičių vyskupijos konsistorijos nariu. 1915–1918 m. gyveno Rusijoje, 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919 m. Kaune buvo įsteigta lenkų gimnazija, kurioje dirbo direktoriumi. Kelių lenkiškų leidinių steigėjas ir redaktorius. 1922 m. Redagavo miestelių ir kaimų gyventojams lenkams skirtą savaitraštį „Strzecha Rodzinna“. Aktyviai reiškėsi Kauno lenkų bendruomenės gyvenime. Nuo 1905 m. buvo įvairių Kauno darbininkų sąjungų ir draugijų steigėjas, globėjas ir pirmininkas. Buvo išrinktas į I (1922–1923) Seimą. Aktyviai dalyvavo 1924 m. įkurtoje lenkų kultūros ir švietimo rėmimo draugijos „Pochodnia“ veikloje. 1930–1936 m. Kauno lenkų gimnazijoje dėstė lenkų, lotynų kalbas ir istoriją.

Jonas Lingė

Priklausė krikščionių demokratų blokui. Į Steigiamąjį Seimą išrinktas nebuvo. 1922 01 18 tapo  Steigiamojo Seimo nariu (1922 01 18–1922 11 13), atsisakius mandato Jonui Galvydžiui-Bykauskui.

Gimė: 1896 01 30 Zarasų apskrityje, Dusetų valsčiuje, Gipėnų vienkiemyje.

Mirė: 1987 04 29. Palaidotas Karmėlavos kapinėse Kaune.

Išsilavinimas. Mokėsi Dusetų dviklasėje mokykloje, vėliau Šiaulių gimnazijoje. 1917 m. baigė į Voronežą perkeltą Vilkaviškio berniukų gimnaziją. Tais pačiais metais įstojo į Charkovo universiteto Medicinos fakultetą. 1927 m. baigė Dotnuvos žemės ūkio akademiją, įgydamas agronomo specialybę.

Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla. 1918 m. grįžo į Lietuvą, išrinktas į Dusetų valsčiaus komitetą. 1919 m. persikėlė į Kauną, dirbo Žemės ūkio ir valstybės turto ministerijos Žemės ūkio departamente. Tais pačiais metais pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Lietuvoje pradėjus kurtis savivaldybėms buvo išrinktas Dusetų valsčiaus komiteto nariu. Studijuodamas Žemės ūkio akademijoje aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime, buvo studentų korporacijos pirmininku. 1928 m.  Dotnuvos žemės ūkio akademijoje įkūrė Pieno raugų laboratoriją ir tapo jos vedėju. Jis pirmasis Lietuvoje pritaikė mikrobiologijos mokslą ūkiniams reikalams. Sovietiniais metais dirbo Kaune veikusiame sviesto ir sūrių tyrimo institute.

Rašytinis palikimas. Parašė daug straipsnių apie pieno raugus įvairiuose žurnaluose. 1968 m. išleido knygą „Kultūriniai raugai“.

Pulgis Lumbis

Priklausė Lietuvos darbo federacijos (LDF) frakcijai, įėjusiai į krikščionių demokratų bloką. Į Steigiamąjį Seimą išrinktas nebuvo.  1922 07 25 tapo Steigiamojo Seimo nariu (1922 07 25–1922 11 13), atsisakius mandato Kazimierui Steponui Šauliui.

Gimė: 1891 03 01 Utenos apskrityje, Daugailių valsčiuje, Žadavainių kaime.

Mirė: 1953 03 31 tremtyje. Perlaidotas Daugailiuose, Utenos apskrityje.

Išsilavinimas. 1912 m. Kaune baigė „Saulės“ mokytojų kursus. 1917–1918 m. studijavo Kauno dvasinėje akademijoje. 1919 m. baigė Kauno karo mokyklą.

Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla. 1913–1914 m. tarnavo carinės Rusijos kariuomenėje. 1915–1917 m. mokytojavo Utenos apylinkių mokyklose. 1919 m. Stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo kovose su Lenkijos kariuomene. 1919 m. dalyvavo Lietuvos darbo federacijos (LDF) steigimo darbe.  Buvo I (1922–1923) ir II (1923–1926) Seimų nariu. 1926–1929 m. dirbo Liukonių (Ukmergės apskrities) pradžios mokyklos vedėju. 1932–1939 m. buvo Kauno miesto savivaldybės Policijos nuovados viršininku. 1940–1941 m. dirbo mokytoju Kauno 34-oje pradžios mokykloje. 1941 m. ištremtas į Tomsko sritį.

Mykolas Marma

Priklausė Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos (LSLDP) frakcijai. Į Steigiamąjį Seimą išrinktas nebuvo. 1922 01 13 tapo Steigiamojo Seimo nariu (1922 01 13–1922 11 13), mandato atsisakius Kaziui Škirpai.

Gimė: 1886 03 29  Kauno apskrityje, Vilkijoje.

Mirė: 1954 09 04 Irkutsko srityje.

Išsilavinimas. 1897–1905 m. mokėsi Mintaujos gimnazijoje. 1905 m. įstojo į Tartu universiteto teisės fakultetą, kurį baigęs įgijo teisininko diplomą.

Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla. 1905 m. pradėjo visuomeninę veiklą. Dalyvavo Didžiojo Vilniaus Seimo veikloje. 1906 m. buvo vienu iš Tartu lietuvių studentų draugijos steigėjų. 1917 m. dalyvavo lietuvių seime Peterburge, atstovaudamas Tartu lietuvius. 1918 m. buvo Joniškėlio, vėliau ir Pasvalio apskrities viršininku. 1919 m. suorganizavo partizanų būrius, kovojo prieš bermontininkus. Poseiminiu laikotarpiu iš politinės veiklos pasitraukė. Nuo 1922 m. dirbo „Atžalos“ bendrijoje, leidusioje „Lietuvos žinias“. Prieš II pasaulinį karą dirbo privačiu advokatu. 1945 m. suimtas ir nuteistas 5 m. kalėjimo. Kalėjo Komijos ASSR.

Jonas Steponavičius

Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų (LKDP) frakcijai. Į Steigiamąjį Seimą išrinktas nebuvo. 1921 02 04 tapo Steigiamojo Seimo nariu (1921 02 04–1922 11 13), mandato atsisakius Jonui Andziuliui.

Gimė: 1880 03 10 Zarasų apskrityje, Antalieptės valsčiuje, Zokorių vienkiemyje.

Mirė: 1947 12 08.

Išsilavinimas. 1899 m. baigė Rygos gimnaziją. 1899–1903 m. studijavo Vilniaus dvasinėje seminarijoje. 1907 m. baigė Peterburgo dvasinę akademiją. 1910–1912 m. Miuncheno, Berlyno, Leipcigo universitetuose studijavo psichologiją. 1912 m. apgynė daktaro disertaciją.

Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla. Grįžęs po studijų į Lietuvą, buvo paskirtas Vilniaus šv. Jono bažnyčios vikaru. Vilniuje dalyvavo lietuvių draugijų veikloje, buvo švietimo „Ryto“ draugijos pirmininkas, įsteigė 62 jos skyrius, bendradarbiavo katalikų spaudoje.  Prasidėjus I pasauliniam karui klebonavo Semeliškėse. 1914 m. buvo paskirtas Kaukazo armijos kapelionu. 1919 m. grįžęs į Lietuvą, klebonavo Semeliškėse. Apie 1919 m. tapo  Lietuvos krikščionių demokratų partijos (LKDP) nariu. 1920 m. už lietuvišką veiklą buvo lenkų valdžios suimtas. Buvo I (1922–1923), II (1923–1926) ir III (1926–1927) Seimų nariu. 1927–1933 m. buvo Zarasų aukštesniosios komercijos mokyklos direktorius, vėliau Utenoje dėstė tikybą ir vokiečių kalbą. 1943–1944 m. buvo Zarasų apskrities viršininku. Dalyvavo 1943 04 05 Kaune vykusioje Lietuvių konferencijoje, kurioje buvo priimtos vokiečių pageidautos rezoliucijos dėl lietuvių savanorių dalinių sukūrimo. Jo tuometę veiklą kritikavo lietuvių pogrindžio spauda („Vieninga kova“, 1944, nr. 2, p. 3). 1944 m. pasitraukė į Vokietiją.

Rašytinis palikimas. Jo išleisti mokslo darbai: „Untersuchung der Herstellung der subjektiven Gleichheit bei der Methode der mittleren Fehler unter Anwendung der Registriermethode“ (1912), „Organinė psichologija“ (1d., 1939).

Kazys Škirpa

Priklausė Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos (LSLDP) frakcijai, LSLDP ir Lietuvos valstiečių sąjungos (LVS) blokui.  Į Steigiamąjį Seimą išrinktas nebuvo. 1920 09 15 tapo Steigiamojo Seimo nariu (1920 09 15–1921 12 07), vietoj pasitraukusios Gabrielės Petkevičaitės.

Gimė: 1895 02 18 Biržų apskrityje, Saločių valsčiuje, Namajūnų kaime.

Mirė: 1979 08 18 Vašingtone.

Išsilavinimas. 1907–1909 m. mokėsi Bauskės (Latvija) progimnazijoje. 1915 m. baigė Mintaujos (Latvija) gimnaziją, įstojo į Komercijos institutą Peterburge. 1916 m. pasiųstas į Peterhofo karo mokyklą. 1921–1925 m. studijavo karo mokslus Kaune, Ciuriche, Briuselyje. 1925 m. baigė Belgijos karo akademiją Briuselyje.

Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla. Dalyvavo organizuojant lietuvių karinius dalinius Rusijoje. 1917–1918 m. buvo Lietuvių karių sąjungos įgaliotinis prie Ukrainos Vyriausybės. 1918 m. užsirašė pirmuoju savanoriu į Lietuvos kariuomenę, parengė ir įteikė Lietuvos Tarybos Apsaugos komisijai projektą savanoriams į kariuomenę šaukti. Vėliau paskirtas Vilniaus karo komendanto padėjėju, faktiškai ėjo komendanto pareigas. Vadovaudamas 5-ajam pėstininkų pulkui, 1919–1920 m. dalyvavo Nepriklausomybės kovose Žiežmariuose, Žąsliuose, Žemaitijoje, Seinuose ir Augustave. 1925 m. paskirtas Vyriausiojo štabo viršininku, rengė kariuomenės pertvarkymo planą. Nuo 1927 m. tarnavo Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. 1928 m. paskirtas Lietuvos karo atašė Vokietijoje. 1937 m. paskirtas nuolatiniu Lietuvos pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru prie Tautų Sąjungos Ženevoje. 1938 m. buvo paskirtas pirmuoju Lietuvos pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Lenkijoje, 1938 m. pabaigoje paskirtas Lietuvos pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Vokietijai. Buvo 1940 11 17 Berlyne įkurto Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) vadu, svarbiausiu jo organizatoriumi ir idėjiniu vadu. 1944 m. buvo nacių suimtas. 1945–1949 m. gyveno Paryžiuje ir Dubline. Nuo 1949 m. dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone.

Rašytinis palikimas. 1971 m. paskelbė studiją „5 pėstininkų DLK Kęstučio pulko kovos ties Seinais 1920 metais“. 1973 m. išleido LAF, 1941 m. birželio sukilimo ir Lietuvos laikinosios vyriausybės veiklos dokumentinę apžvalgą „Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti“.

Eduardas Šukevičius

Priklausė Lietuvos socialdemokratų (LSDP) frakcijai. Į Steigiamąjį Seimą išrinktas nebuvo. 1920 10 13 tapo Steigiamojo Seimo nariu (1920 10 13–1922 11 13), mandato atsisakius Antanui Purėnui.

Gimė: 1887 m. Utenos apskrityje, Anykščių valsčiuje, Šeiminiškių kaime.

Mirė: 1960 m. JAV.

Išsilavinimas. Mokėsi Liepojos gimnazijoje.

Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla. 1905 m. įstojo į Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP). Dirbo politinį darbą savo tėviškėje Anykščių apylinkėje. Išvyko į Maskvą. 1918 m. grįžęs į Lietuvą atsidėjo politiniam darbui. Dirbo LSDP laikraščio „Socialdemokratas“ redakcijoje, ėjo redaktoriaus pareigas. Nuo 1922 m. Dirbo Lietuvos banke. Nuo 1930 m. Vėl dirbo „Socialdemokrato“ redakcijoje. 1944 m. Pasitraukė į Vokietiją. 1949 m. Persikėlė į JAV.

Balys Žygelis

Priklausė Lietuvos valstiečių sąjungos (LVS) frakcijai. Kandidatavo V (Panevėžio) rinkimų apygardoje, bet išrinktas nebuvo. 1920 07 06 tapo Steigiamojo Seimo nariu (1920 07 06–1922 11 13), mandato atsisakius Jonui Masiuliui.

Gimė: 1887 01 03 Utenos apskrityje, Alantos valsčiuje, Libertavos dvare.

Mirė: 1972 06 26 Kaune.

Išsilavinimas. 1908 m. Peterburge įgijo pradžios mokyklos mokytojo teises. 1909–1910 m. tobulinosi mokytojų kursuose prie  Peterburgo universiteto.

Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla. 1908–1914 m. mokytojavo Papilės, Linkuvos, Kriukų pradžios mokyklose. 1914–1917 m. buvo mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę. 1917 m. lietuvių kareivių išrinktas į Peterburgo lietuvių seimą. 1918 m. dirbo mokytoju Joniškyje. Išrinktas į Joniškio valsčiaus tarybą, buvo atsakingas už Švietimo skyriaus darbą. Jo pastangomis Joniškyje atidaryta dviklasė valsčiaus mokykla ir keturklasė vidurinė mokykla. Joniškio apylinkėse organizavo pasipriešinimą bermontininkams, keletą kartų jų suimtas. Priklausė Valstiečių liaudininkų sąjungos centro komitetui. Dalyvavo Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos veikloje, 1921–1933 m. buvo jos pirmininkas. Dalyvavo „Žiburėlio“ draugijos veikloje. 1926–1940 m. eidamas  Spaudos fondo direktoriaus pareigas, rūpinosi vadovėlių ir knygų leidyba. 1930 m. buvo vienas iš Lietuvos vaikų teatro draugijos ir Vilniaus teatro steigėjų. Palaikė kultūrinius ryšius su užsienio lietuviais. Joniškyje ir Šiauliuose kooperatiniais pagrindais įkūrė knygynus. 1933–1941 m. buvo vienas iš Lietuviškos enciklopedijos leidybos organizatorių. 1940–1941 m. dirbo Valstybinės leidyklos direktoriaus pavaduotoju. II pasaulinio karo metais (1941–1944) gyveno Sovietų Sąjungoje. Po karo grįžo į Lietuvą, dirbo Kauno universitete, įvairiose įstaigose ir organizacijose.