Parodos turinys
- Apie parodą
- Apie Lietuvos Steigiamąjį Seimą
- Steigiamojo Seimo atstovai, išrinkti Panevėžio V rinkimų apylinkėje
- Steigiamojo Seimo atstovai, išrinkti Utenos VI rinkimų apylinkėje
- Kraštiečiai, į Steigiamąjį Seimą išrinkti kitose rinkimų apylinkėse
- Kraštiečiai, pakeitę pasitraukusiuosius Steigiamojo Seimo narius
- Aukštaitijos krašto atstovų Steigiamajame Seime literatūrinis palikimas Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje
- Literatūra ir šaltiniai
Felicija Bortkevičienė
Priklausė Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos (LSLDP) ir Lietuvos valstiečių sąjungos (LVS) blokui. Steigiamojo Seimo narė (1921 01–1922 11 13). Išrinkta I (Marijampolės) rinkimų apygardoje.
Gimė: 1873 09 01 Panevėžio apskrityje, Krekenavos valsčiuje, Linkaučių dvare.
Mirė: 1945 10 21 Kaune. Palaidota Troškūnuose, Anykščių rajone.
Išsilavinimas. 1885–1889 m. mokėsi Kauno mergaičių gimnazijoje. 1889 m. baigė Vilniaus gimnaziją. Metus mokėsi Varšuvoje, privačiuose moterų kursuose.
Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla. Spaudos draudimo metais buvo aktyvi spaudos rengėja, ryšininkė tarp redaktorių ir spaustuvės bei platintoja. „Lietuvos ūkininko“ ir „Lietuvos žinių“ organizatorė, leidėja. 1905 m. rėmė Lietuvos valstiečių sąjungos (LVS) įkūrimą, jos kuopų steigimą Lietuvoje. Buvo Komiteto Didžiajam Vilniaus Seimui organizuoti narė, bei Didžiojo Vilniaus Seimo (1905) narė. 1905 m. rėmė Lietuvos moterų susivienijimo moterų teisėms ginti įkūrimą, buvo jo valdybos narė ir kasininkė. 1907 m. buvo Lietuvos moterų susivienijimo valdybos narė, moterų suvažiavimo rengėja. Priklausė masonų ložei „Lietuva“. Prasidėjus I pasauliniam karui buvo viena iš Lietuvių globos draugijos įkūrimo iniciatorių. 1917 m. buvo Petrapilio lietuvių seimo organizatorė. 1908 m. buvo Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos (LSLDP) veiklos iniciatorė, viena iš Lietuvos valstiečių sąjungos (LVS) atkūrėjų. 1921–1931 m. buvo AB „Varpas“ direktorė, 1931–1932 m. žurnalo „Varpas“ redaktorė. Buvo labdaros draugijos „Žiburėlis“ veikėja, ilgametė jos pirmininkė. Draugija šelpė besimokantį jaunimą. Vadovavo studenčių varpininkių korporacijai „Rimtis“.
Julius Kaupas
Priklausė Lietuvos ūkininkų sąjungos frakcijai (LŪS), įėjusiai į Krikščionių Demokratų (KD) bloką. Steigiamojo Seimo narys (1920 05 15–1922 11 13). Išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje.
Gimė: 1890 01 07 Panevėžio apskrityje, Ramygalos valsčiuje, Gudelių kaime.
Mirė: 1945 05 27 žuvo autoįvykio metu Kaune.
Išsilavinimas. Mokėsi Ramygalos pradinėje mokykloje, vėliau tęsė mokslus Liepojos gimnazijoje. 1909 m. baigė „Saulės“ kursus Kaune. 1911–1914 m. Valparaiso universitete studijavo chemiją ir gamtos mokslus. 1914–1919 m. studijavo sociologijos mokslus Vašingtono katalikiškajame universitete ir Fordhamo universitete Niujorke.
Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla. 1913 m. įsitraukė į JAV lietuvių emigrantų visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą. Nuo 1914 m. buvo Lietuvos vyčių sąjungos narys. Redagavo Amerikos lietuvių laikraščius: „Moksleivį“ (1914), „Pažangą“ (1914–1915), „Draugą“ (1915–1916), „Garsą“ (1917–1918). 1919 m. grįžo į Kauną, įstojo į Lietuvos krikščionių demokratų partiją (LKDP). 1922 m. tapo Lietuvos banko direktoriumi. Pirmuoju ir antruoju sovietmečiu, taip pat vokiečių okupacijos metais dirbo Kauno banke finansininku.
Abraomas Popelis
Priklausė Žydų frakcijai. Steigiamojo Seimo narys (1920 05 15–1922 11 13). Išrinktas I (Marijampolės) rinkimų apygardoje.
Gimė: 1865 03 Rokiškio apskrityje, Kvetkų kaime.
Mirė: 1923 m. Marijampolėje.
Išsilavinimas. Mokėsi Biržuose, vėliau Eišiškių ir Kauno ješivose.
Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla. Nuo 1897 m. buvo Onuškio (Rokiškio apskr.) rabinu. 1916 m. Marijampolės vietos žydų bendruomenės buvo išrinktas vyriausiuoju rabinu. Priklausė tuoj po I pasaulinio karo įregistruotai Lietuvos rabinų sąjungai, buvo jos valdybos narys. 1919 m. išrinktas į Marijampolės žydų bendruomenės tarybą. 1922 m. buvo vienas iš žydų švietimo draugijos „Javne“ steigėjų. Draugija kuravo religinės ortodoksinės pakraipos edukacinių institucijų tinklą tarpukario Lietuvoje.
Salomėja Stakauskaitė
Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų (LKDP) frakcijai. Steigiamojo Seimo narė (1920 05 15–1922 11 13). Išrinkta III (Raseinių) rinkimų apygardoje.
Gimė: 1890 05 20 Panevėžio apskrityje, Krekenavos valsčiuje, Užliaušių kaime.
Mirė: 1971 09 26 Panevėžyje. Palaidota Krekenavos kapinėse greta tėvų ir seserų.
Išsilavinimas. 1902–1909 m. mokėsi Liepojos gimnazijoje. 2-jus metus studijavo Varšuvos aukštuosiuose moterų kursuose, lankė pedagogikos ir gamtos mokslų paskaitas.
Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla. Vadovavo Panevėžyje įkurtai „Saulės“ seminarijai. Metus mokytojavo Volovskaitės mergaičių mokytojų kursuose, pusmetį dirbo Chiličkų (Lenkija) aukštesniojoje moterų ūkio mokykloje. Grįžusi į Lietuvą tapo Kauno „Saulės“ mokytojų kursų vedėja. Karo metais Panevėžyje rengė mokytojų kursus dėstomąja lietuvių kalba. 1919 m. tapo Jurbarko „Saulės“ draugijos progimnazijos vedėja. Buvo išrinkta Jurbarko miesto valdybos nare, Lietuvių katalikių moterų draugijos skyriaus pirmininke, Šv. Zitos draugijos valdybos nare. Rašė moterų spaudai. 1922–1935 m. dirbo Krekenavos (Panevėžio apskr.) vidurinės mokyklos vedėja, vėliau mokytoja, laikinai ėjo direktorės pareigas. 1935–1937 m. dirbo Šėtos vidurinės mokyklos mokytoja. 1947–1951 m. Panevėžio I-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Juozo Balčikonio gimnazija) dirbo mokytoja, bibliotekos vedėja.
Parodos turinys
- Apie parodą
- Apie Lietuvos Steigiamąjį Seimą
- Steigiamojo Seimo atstovai, išrinkti Panevėžio V rinkimų apylinkėje
- Steigiamojo Seimo atstovai, išrinkti Utenos VI rinkimų apylinkėje
- Kraštiečiai, į Steigiamąjį Seimą išrinkti kitose rinkimų apylinkėse
- Kraštiečiai, pakeitę pasitraukusiuosius Steigiamojo Seimo narius
- Aukštaitijos krašto atstovų Steigiamajame Seime literatūrinis palikimas Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje
- Literatūra ir šaltiniai