Iš Jono Stasiūno atsiminimų:

„Supažindino M. Karka mane su mokslu ir tikra daina pirmoje klasėje. Jis mokė mus suprasti muziką, ir daugelis jo mokinių visam gyvenimui pamilo ją. Jei kuris ir netapo žymiu atlikėju, tai pasidarė iš tiesų tikru muzikos mylėtoju. M. Karka mane mokė nuo 1932-ųjų iki 1940-ųjų metų. Kad atėjau į sceną – didžiausias M. Karkos, pirmojo mokytojo, nuopelnas, ir dabar, jam akompanuojant, po trisdešimties metų buvo man nepaprastai malonu užtraukti per susitikimą Panevėžyje tą patį romansą „Denza, tarei man sudie“, kurį tada dainavo VI-os klasės gimnazistas Stasiūnas, o akompanavo mokytojas Karka, toje pačioje mokykloje. Džiaugiuosi ir esu laimingas: mano mokytojas liko toks pat jaunas“. (Švyturys, 1968, nr. 7, p. 24)

„Nepamiršo J. Stasiūnas savo gimnazijos, mylimo mokytojo M. Karkos, išvedusio jį į didįjį dainos kelią. Po daugelio metų, jau išgarsėjęs dainininkas, lankydamasis savojoje mokykloje, prisimindavo, kaip M. Karka nedrąsiems kaimo berneliams skiepijo meilę dainai, menui“. (Baliūnas, Vytautas. Išliko atmintyje kaip scenos kunigaikštis Margiris // Panevėžio rytas, 1994, rugs. 28, p. 3.)