Virtuali paroda

Jonas Stasiūnas: gyvenimas, įamžintas scenoje

Lietuvos operos dainininko Jono Stasiūno 100-osioms gimimo metinėms

Vaidmenys

Jonas Stasiūnas – Valentinas Ch. Gounod operoje „Faustas“. 1945 m. Aušros Stasiūnaitės asmeninis fotografijų archyvas

 

 

 

 

„Greta studijų konservatorijoje, J. Stasiūnas atliko vis naujus ir naujus vaidmenis operos teatre. Per trumpą laikotarpį jis jau sukūrė Valentiną „Fauste“, Amonasrą „Aidoje“, Figaro „Sevilijos kirpėjuje“. Konservatoriją jis baigė labai gerai, baigė subrendusiu artistu ir solistu“. (Kavaliauskas, J. Kūrybinė laimė // Švyturys, 1953, nr. 4)

Jonas Stasiūnas – Valentinas Ch. Gounod operoje „Faustas“. 1945 m. Aušros Stasiūnaitės asmeninis fotografijų archyvas

Jonas Stasiūnas – Figaro G. Rossini operoje „Sevilijos kirpėjas“. 1945 m. Aušros Stasiūnaitės asmeninis fotografijų archyvas

 

 

 

 

Iš Jono Stasiūno atsiminimų:

„Figaras buvo pirmasis mano premjerinis spektaklis. Daug kas abejojo, ar pavyks tam nerangiam ilgšiui pavaizduoti judrų, žaismingą gudruolį, Atrodo, pavyko, bent jau niekur neužkliuvau…“ (Muzikos barai, 1999, nr. 9, p. 34)

Jonas Stasiūnas – Alfijas P. Mascagni operoje „Kaimo garbė“. 1945 m. Aušros Stasiūnaitės asmeninis fotografijų archyvas

Jonas Stasiūnas – Eskamiljas G. Bizet operoje „Karmen“. 1947 m. Aušros Stasiūnaitės asmeninis fotografijų archyvas

 

 

 

 

Iš Jono Stasiūno atsiminimų:

„Nedrąsu man, dar ketvirtojo kurso studentui, buvo dainuoti šią partiją, kurią puikiai atliko J. Mažeika, anksčiau A. Sodeika. Režisieriaus A. Zaukos padedamas 1946-ųjų vasario 1 dieną buvau „įvestas“ į šį spektaklį. Persikėlus Operos ir baleto teatrui į Vilnių, Eskamilją dainavau dar dviejuose pastatymuose. Teko garbė dalyvauti ir 400-ajame, paskutiniame senajame teatre, „Karmen“ spektaklyje“. (Muzikos barai, 1999, nr. 9, p. 34)

Jonas Stasiūnas – Demonas A. Rubinstein operoje „Demonas“. 1949 m. Aušros Stasiūnaitės asmeninis fotografijų archyvas

Už šį vaidmenį Jonui Stasiūnui suteikta TSRS Valstybinė premija (1951)

Jonas Stasiūnas – Caras Borisas ir Irena Ylienė – Ksenija M. Mussorgsky operoje „Borisas Godunovas“. 1950 m. Aušros Stasiūnaitės asmeninis fotografijų archyvas

Jonas Stasiūnas – Kunigaikštis Igoris A. Borodino operoje „Kunigaikštis Igoris“. 1954 m. Aušros Stasiūnaitės asmeninis fotografijų archyvas

Už šį vaidmenį Jonui Stasiūnui suteiktas LTSR nusipelniusio artisto vardas (1954)

Valentinas Adamkevičius – Otelas, Jonas Stasiūnas – Jagas G. Verdi operoje „Otelas“. 1955 m. Aušros Stasiūnaitės asmeninis fotografijų archyvas

Irena Jasiūnaitė ir Jonas Stasiūnas – Don Sebastianas E. d’Albert operoje „Slėnis“. 1956 m. Aušros Stasiūnaitės asmeninis fotografijų archyvas

Jonas Stasiūnas – Milordas F. Ober operoje „Fra Diavolo“. 1960 m. Aušros Stasiūnaitės asmeninis fotografijų archyvas

Jonas Stasiūnas – Hercogas Monforas G. Verdi operoje „Sicilijos mišparai“. 1961 m. Aušros Stasiūnaitės asmeninis fotografijų archyvas

Jonas Stasiūnas – Kapuletis Ch. Gounod operoje „Romeo ir Džiuljeta“. 1961 m. Aušros Stasiūnaitės asmeninis fotografijų archyvas

Jonas Stasiūnas – Grafas Rene Ankarstenas G. Verdi operoje „Kaukių balius“. 1967 m. Aušros Stasiūnaitės asmeninis fotografijų archyvas

Jonas Stasiūnas – Margiris V. Klovos operoje „Pilėnai“. Po pasirodymo atlikėjas sveikinamas 50-mečio proga. 1969 m. Aušros Stasiūnaitės asmeninis fotografijų archyvas

 

 

 

 

„…Orkestre suskamba pirmieji arijos „Ramybė sudrumsta“ taktai, su dideliu įsijautimu dainuoja Jonas Stasiūnas – Margiris šią ariją, atskleisdamas sudėtingą jausmų gamą – tėvišką švelnumą, teisingą rūstybę, sunkių prisiminimų kančią. Kai saujelė išlikusių kovotojų drauge su moterimis ir seneliais ramiai ir iškilmingai kopia į degantį pilies bokštą, kurio liepsnos išgelbės juos nuo žeminančios kryžiuočių vergovės, rūsčiai, valingai ir kartu jaudinančiai skamba jo lūpose ketvirtojo veiksmo leitmotyvas: „Štai ir jūsų eilė, paskutiniai Pilėnų gynėjai…“ Kartais atrodo, kad kompozitorius V. Klova kūrė Margirį, turėdamas galvoje būtent Jono Stasiūno sceninius bei vokalinius duomenis. Margiris tapo mėgstamiausiu ir populiariausiu jo vaidmeniu. Su dideliu pasisekimu dainininkas dešimtis kartų yra jį dainavęs ir teatro scenoje, ir gamtoje rengiamuose spektakliuose, į kuriuos suplaukia tūkstančiai žiūrovų. Šią partiją J. Stasiūnas dainavo ir neseniai vykusiame atmintiname spektaklyje, kuriuo buvo pažymėtas jo penkiasdešimtmetis“. (Mažeika, V. Nepamirštamas Margiris // Kultūros barai, 1970, nr. 10, p. 3–6)